Members Login
Username 
 
Password 
    Remember Me  
Post Info TOPIC: Vetedija kolektive?


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
RE: Vetedija kolektive?
  



 stabilizator,topikun  se konsideroj veq temin po i tonve,temin e konsideroj kur munesh me ja nxite qelcin kur dush e me ja qel kur dush,
  stabiliztor,o e di,e di qe si lexojm,hade na edhe mose mi lex haet dyqish,po spi lexojn as ata qe duhet gjithqyshe mi lexu,qe po thojn po ju perfaqesojm,e qita qito studimet e Jusufit,se mendoj qe kan mi lexu krejt po qe najher diqka munen,smujsha mi qite krejt me ni postim,aty jon do numra ku munen me pa ma shume,njaher kalimthi munem me pa najsen qe na intereson,qe edhe atje te harresa kolektive,qyky ka qen qellimi,as me hap debat,po veq me kon qitu ne arkiv,navyvshin naj sen,edhe najher me na shku menja me lexu diqka mu habit me lexu najqka.

 Mose te harroj me thon kur te bohum shtet,e te zyrtarizojna qat shtet qikjo vetedija kolektive,diten e zyrtarizimit te shtetit bohet VETEDIJE KOMTARE.

-- Edited by Tajfuni at 23:58, 2007-02-08

__________________
Kujdes jom Tajfun!


Guru

Status: Offline
Posts: 731
Date:
  

tajfun, masi ti po shkrun qatje ntopiq temin, po du edhe une me shkru te ti, po kam qef me ta kthy borgjin.........., se kerkush spo shkrun te ti.
............tash jom ty lexu qa paske shkru...kopju.............
tash jom nale edhe po kujtohna a je budalle a tka hanger magari{ju tjert mos u cuditni se dikon e han magari e tjetrkujna i hup magari}, a veq je tu kujtu qi masi o forumi pa pare, ki drejt me bo copypaste sa dush, krejt tu menu qe najkush e lexon.......
masi shume ma lehte e ke pas veq me shkru "Jusuf Osmani" sesa mu lodhe qekaq shume....
hale jom tu kujtu........... se cfare keje ti?

-- Edited by stabilizatori at 15:16, 2007-02-08

__________________



Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

[150] Sl. List FNRJ br. 59/1946.[151] Adil Fetahu, Frika nga Kooperativat, fejton (V), “Kosova Sot”, 24-25 dhjetor 2005.[152] Sl. List FNRJ, nr. 22 dhe 27 tė vitit 1953, nr. 4/57, 46/62, nr. 10/65 (Sl. List SFRJ).[153] KMDLJN, Prishtinė, BULETINI, nr. 14, janar-mars 2000, fq. 21.[154] Dr. Hivzi Islami, Kosova dhe shqiptarėt. Ēėshtje demografike. Prishtinė, 1990, fq. 164.[155] KOSMET ili KOSOVA, v. e c., Punim i dr. H. Bajramit, fq. 170.[156] E njėjtė.[157] Vushtrria – Viciana me rrethinė, fq. 204-205.[158] Arkivi i Qytetit Prishtinė, Fondi: Lidhja Socialiste e Popullit Punues tė komunės sė Prishtinės, raport. Fondi i parregulluar dhe i paevidencuar.[159] KOSMET ili KOSOVA, v. e c. Punimi i dr. Rifat Blakut, Srbija institucionalno radi na kolonizaciji Kosova, fq. 204-205.[160] Cen Mazreku, Pėrpjekje per kolonizimin e ri tė Kosovės, “Fjala”, dhjetor 1991; Kosova nė vėshtrim enciklopedik, v. e c., fq. 51.[161] “Sl. List SFRJ”, nr. 9/1990; KOSOMET ili KOSOVA, v. e c. Punimi i Dr. Rifat Blakut, fq. 206.[162] “Sl. List SRJ”, NR.24/1994; KOSMET ili KOSOVA, v. e c. Punimi i Dr. Rifat Blakut, fq. 206.[163] KOSMET ili KOSOVA, v. e c. Punimi i Dr. Rifat Blakut, fq. 207.[164] “Sl. Glasnik RS”, nr. 47/94.[165] Dr. Hakif Bajrami, Politika ........., v. e c., fq. 189.[166] “Jedinstvo”, Prishtinė, 7.X 1989; Dr. Hivzi Islami, Kosova ........., v. e c., fq. 173.[167] “Jedinstvo”, Prishtinė, 28-30.XII 1989; Dr. Hivzi Islami, Kosova ........., v. e c., fq. 173.[168] E. Bajēinovci, Variante tė reja pėr kolonizimin e ri tė Kosovės, “Bujku”, 14.VI 1991.[169] “Sl. Novine SRJ”, nr.4/1995; KOSMET ili KOSOVA, v. e c. Punimi i Rifat Blakut, fq. 207.[170] Hysen Ibra, Shkatėrrimi i hapsirės sė Republikės sė Kosovės nga okupatori serb (1989-1997), Prishtinė 1998, fq. 97.[171] KOSMET ili KOSOVA, v. e c. Punimi i Rifat Blakut, fq. 205.[172] Hysen Ibra, Shkatėrrimi ............, v. e c., fq. 156.[173] E njėjtė, fq. 190.[174] “Sl. Glasnik RS” nr. 43/91, datė 20.VI 1991.[175] “Bujku”, 7 qershor 1995.[176] KOSMET ili KOSOVA, v. e c. Punimi i Dr. R. Blakut, fq. 207.[177] Dr. Fehmi Rexhepi, Kolonizimi i Kosovės pas heqjes sė autonomisė sė saj nga ana e Serbisė 1990-1995, “Kosova” nr.6/1997, fq. 20. Prishtinė, 1997.[178] Shif: “Sl. List RS” nr. 68/91; 61/93; 4/92; 47/92; 35/94; 68/94; H. Ibra, Shkatėrrimi ....., v. e c., fq. 156.[179] Dr. Hakif Bajrami, Politika ..........., v. e c., fq. 189.[180] Hysen Ibra, Shkatėrrimi .........., v. e c., fq. 156.[181] Dr. Hakif Bajrami, Politika ........, v. e c., fq. 190.[182] Arkivi i Kosovės nė Prishtinė, Fondi: Kėshilli Ekzekutiv i Kosovės. (Pjesė e fondit tė parregulluar dhe dokumenti i paevidencuar). Pokrajinski odbor SPS Kosova i Metohije, Predlog mera za resavanje aktualnih problema na Kosovu i Metohiji, Pristina, 15.12.1998, fq. 3.[183] E njėjtė.[184] Ismail Kadare nė parathėnjen e romanit “Nata e Kosovės”, tė Rexhep Hotit, Tiranė, 1999.[185] Kosova nė vėshtrim enciklopedik, v. e c., fq. 52.[186] Raport i departmentit tė shtetit tė SHBA, Fshirja e historisė, Pastrimi etnik nė Kosovė gjatė vitit 1999, maj 1999, fq. 27.[187] KMDLNJ - Prishtinė, Raport mbi shkeljen e tė drejtave e tė lirive tė njeriut nė Kosovė gjatė vitit    1999; “Bota Sot”, 12 qershor 2000.

__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

[100] AJ B, M. Stojadinovic, 37, f.4.[101] Sluzbene Novine Narodne Skupstine KJ, 14.03.1938.[102] AVII B, P.17, k.519, f.7, d.46.[103] V. Ēubriloviē, referat “Shpėrngulja e Shqiptarėve”, Beograd, 1938, f. 49; Sh. Braha, Gjenocidi serbomadh ........, v. e c., fq. 320.[104] Dr. Jusuf Osmani, Lėnda arkivore ............., v. e c., fq. 179.[105] Dr.  Izber Hoti, Ēėshtja e kolonizimit tė Kosovės Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, “Fjala”, Prishtinė, 5 korrik 1993.[106] E njėjtė.[107] Rexhep Qosja, Ēėshtja shqiptare, historia dhe politika. Instituti Albanologjik, Prishtinė, 1994, fq. 171; Dr. Muhamet Shatri, Kosova nė Luftėn e Dytė Botėrore, Prishtinė, 1997, fq. 46.[108] Gojko Medenica, Četnicki pokret na Kosovu i Metohiji u vreme II svetskog rata, “Vjetari” X-XI, Arkivi i Kosovės, Prishtinė, 1979, fq. 347-375; Dr. M. Shatri, Kosova nė Luftėn e Dytė ......., v. e c., fq. 47.[109] E njėjtė.[110] Vojna organizacija cetnika u okupiranoj Srbiji 1941-1942, VIG, Beograd, 1968, fq. 205-214; Dr. Hakif Bajrarmi, Planet pėr Serbinė homogjene dhe tragjedia ballkanike, 1941-1945, “Rilindja”, 13.IX 1995; AVII B, K.111, fas. 4, d.14; Dr. M. Shatri, Kosova nė ........, v. e c., fq. 47.[111] Dr. Hakif Bajrami, Politika ..........., v. e c., fq. 144.[112] Dr. Sh. Braha, Gjenocidi serbomadh ....., v. e c., fq. 207; Dr. M. Shatri, Kosova nė ....., v. e c., fq. 53.[113] Arkivi i Institutit Historik tė Kosovės nė Prishtinė, k.14/8, 181; Dr. Muhamet Shatri, LNĒ nė Prizren dhe rrethinė (1941-1945), Prishtinė, 1987, fq. 186.[114] “Borba”, Beograd, 21.IX 1944, fq. 1.[115] Dr. M. Shatri, Kosova ............., v. e c., fq. 207.[116] Akademia e Shkencave e RPS tė Shqipėrisė, Instituti i Historisė, “E vėrteta mbi Kosovėn dhe shqiptarėt nė Jugosllavi”, Tiranė, 1990, fq. 546-550; Dr. M. Shatri, Kosova ........., v. e c., fq. 207.[117] V. Čubrilović, “Mišljenje o manjinama”, 1945; Plenum CK KPJ, 1.IV 1945, Zaključci.[118] E vėrteta mi Kosovėn ............, v. e c., fq. 546-550; Dr. M. Shatri, Kosova ......, v. e c., fq. 209.[119] “Bujku”, Dosja jonė, 7 nėntor 1998.[120] Kėshilli pėr Mbrojtjen e tė Drejtave dhe tė Lirive tė Njeriut, BULETINI, nr. 14, janar-mars 2000, fq.                20.[121] Dr. Lush Culaj, Njė pėrvjetor i krimit dhe terrorit, “Koha ditore”, 4 dhjetor 2004.[122] Material nė dorėshkrim i prof. dr. Hakif Bajramit, dhėn autorit mė 15.07.2005.[123] Dr. L. Culaj, Njė pėrvjetor i krimit dhe terrorit, “Koha ditore”, 4 dhjetor 2004.[124] Lefter Nasi, Ripushtimi i Kosovės (shtator 1944-korrik 1945), Tiranė, 1994, fq. 163.[125] Zekeria Cana, Socialdemikracia serbe dhe ēėshtja shqiptare, Prishtinė, 1984, fq. 75.[126] Liman Ru****i, Rregullimi administrativ-territorial i Kosovės gjatė viteve 1919-1929, Kosova 1, Prishtinė, 1972, fq. 253.[127] Dr. Izber Hoti, “Fjala”, 5 korrik 1993.[128] “Sl. List DFJ”, nr. 56/1945.[129] Dr. I. Hoti, “Fjala”, 5 korrik 1993.[130] “Sl. List DFJ”, nr. 56/1945.[131] Dr. I. Hoti, “Fjala”, 5 korrik 1993.[132] E njėjtė.[133] Milovan Obradovic, Revizija agrarne reforme na Kosovu, “Kosova”, nr.3/1974, Prishtinė, fq. 411; Dr. I. Hoti, “Fjala”, 5 korrik 1993.[134] Sl. List DFJ, nr. 58/45, nr. 89/46 dhe Sl. List NRFJ, nr. 101/47.[135] Sl. List DFJ, nr. 64/45, nr. NRFJ br, 24/46; nr. 101/47; Sl. Glasnik Srbije, nr. 39/45 dhe nr. 4/46.[136] Sl. List FNRJ, nr. 9/47.[137] Sl. Glasnik NRS, nr. 5/48, 1/49 dhe 34/56.[138] Sl. List DFJ, nr. 26/45.[139] Sl. List DFJ, nr. 36/45.[140] Sl. List NFRJ, nr. 63/46 dhe 74/46.[141] Sl. List DFJ, nr. 40/45 dhe 70/45.[142] Sl. List FNRJ, nr. 61/46.[143] Sl. List FNRJ, nr. 61/46.[144] Sl. List DFJ nr. 66/45 dhe FNRJ nr. 86/46.[145] Pėrkitazi me kėtė nė gazetėn “Kosova sot”, fejton, dhjetor 2005 ka shkruar Adil Fetahu.[146] Sl. List FNRJ nr. 98/46 dhe 35/48.[147] Sl. List FNRJ, nr. 52/58.[148] Sl. List FNRJ, nr. 28/47.[149] Sl. Glasnik NRS, nr. 99/46.[150] Sl. List FNRJ br. 59/1946.

__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

[51] AJ, Ministarstvo Poljoprivrede, Beograd, 67, k.28, fas. 263.[52] AJ B, MAR, 96-21-69; 96-51; Dr. Milovan Obradovic, Agrarna reforma i kolonizacija Kosova (1918-1941), Prishtinė, 1981, fq. 306-339.[53] Arhiv Vojno Istorijskog Instituta (AVII), Beograd, R.4/3, K.54, f.41.[54] Gjergj Gashi, Kosova altari i Arbėrisė, 1910-1941, I-III, imzot Lazėr Mjeda, Onufri, Tiranė.[55] AJ B., MAR, 96-1-4.[56] AJ B, MAR, 96-2-6.[57] Poblic Record Office, London, FO-371-5727.[58] PRO L, FO-371-5725.[59] AJ B, Ministarstvo Pravde, Versko odeljenje, 63, k. 135.[60] AJ B, Centralni Press Biro, 38-28.[61] AVII B, P.17, k. 26, f.3, d.40.[62] AVII B, P.17, k. 26, f.3, d. 40.[63] “Socijalisticka Zora”, Shkup, nr. 36-38, 6-09 qershor 1920.[64] AJ B, Ministarstvo Unutrasnjih Dela, 14, k.27.[65] AJ B, “Dvor”, 74, k. 56, gr. 77.[66] Arkivi i Kosovės, Prishtinė, F. Gjyqi i Rrethit Prizren, k.3, KPS-303-1936.[67] AJ B, “Dvor”, 74, k. 56, gr. 77.[68] AJ B, F. Milan Stojadinovic, 37, f. 222.[69] AK P, F. Gjyqi i Rrethit Prizren, K.4, KPS-303-1936.[70] AK P, F. Gjyqi i Rrethit Prizren, K.3, KPS-303-1936.[71] AK P, F. Gjyqi i Rrethit Prizren, K.4, KPS-356-1936.[72] AJ B, F. M. Stojadinovic, 37, f. 22. dok. i datės 12.09.1938.[73] AJ B, F. M. Stojadinovic, 37, f. 22.[74] AJ B, F. Min. Pravde, 82-147-23.[75] Dr. Hakif Bajrami, Politika .............., v. e c., fq. 100-101.[76] AVII B. P.17, K. 95.a, f.8, d.1.[77] AJ B, F. M. Stojadinovic, 37, k.40; Arhiv Istorijskog Instituta Crne Gore, dok. 8931.[78] AJ B, F. M. Stojadinovic, 37, f.29.[79] AVII B., P.17, K. 26, f. 2, d. 47.[80] Arkivi Qėndror i Shqipėrisė, dok. nr. 320 C.III, 8.08.1930, F. “Komiteti i Kosovės”, Mikrofilm nė Arkivin e Kosovės.[81] AJ B, “Dvor”, 74, k. 56, gr. 77.[82] AJ B, CPB, 38, k. 63.[83] AQSH T, “Komiteti i Kosovės”, dok. nr. 333, E. V., Sek. 27.08.1930.[84] AJ B., F. M. Stojadinovic, 37, f. 39,[85] AJ B., Min. Poljoprivrede, 67, k. 28, gr. 256.[86] AVII B, Arhiv bivse jugoslovenske vojske, nr.2, f.4, k.69; AK P, XXVII/k.2-31-1937.[87] AVII B, Arhiv bivse jugoslovenske vojske, nr.4, f.4, k.69; AJ B, F. Jovan J. Pizhon, 8, k.55;AKK. XXVII/K.2-29-1937.[88] AVII B, Arhiv bivse jugosl. vojske, nr. 7, f. 4, k. 69.[89] AVII B, Arhiv bivse jugosl. vojske, nr. 3, f. 4, k. 69.[90] AVII B, Arhiv bivse jugosl. vojske, nr. 1, f. 4, k. 69.[91] AJ B, Min. Poljoprivrede, 67, k.1, f. 17.[92] AQSH T, “Komiteti i Kosovės”, Mf. AK.[93] AVII B, P.17, K. 94, f.1, d.5, rez. 8261/1938.[94] PRO L, FO-371-22305.[95] PRO L, FO-371-9961.[96] Drzavni Arhiv Saveznog Sekrtarijata Inostranih Poslova, Beograd, (DA SIIP), F. Drustvo Naroda u Zenevi (DNZ), sek. nr. 96, Gjenevė, 22.05.1927; AQSH, F. 263, D.11, f.1.[97] “Shqipėria e Re”, Kostancė, 10.01.1931. Letėr e Hasan Prishtinės - Lidhjes sė Kombeve nė Gjnevė.[98] AQH T, F. 252, D.208, f.04; Hasan Prishtina, Dokumente, Tiranė, 1983, fq. 163-164.[99] DA SSIP, DNZH, f.13, d.1; AVIII B, k27, f.1, d.20, rez. Dj.,ob.b. 17.013, Beograd, 23.VIII 1930.[100] AJ B, M. Stojadinovic, 37, f.4.

__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

[1] Fatmir Fehmiu, Gjenocidi i regjimeve serbe nė hapėsirat Shqiptare, Referat nė tribunėn shkencore tė Asociacionit pėr mendim, veprim dhe krijim tė lirė “Dardania” nė Prishtinė, mbajtur mė 19.06.2000; “Bota Sot”, 22.06.2000.[2] Kosova nė vėshtrimin ekciklopedik, Tiranė, 1999, fq. 79-89.[3] Letopis Gracanicki, Gracanica, 1995.[4] Kosova nė vėshtrim enciklopedik, Tiranė, 1999, fq. 81.[5] Jovan Trifunovski, Vranjska Kotlina I, Skopje, 1969, fq. 34; Dr. Sabit Uka, Dėbimi i shqiptarėve nga Sanxhaku i Ni**** 1877-1878, libri I. Prishtinė, 1994, fq. 220-21; Dr. M.Gj. Miliēeviq, nė librin “Kralevina Srbije”, Beograd, 1987, fq. 334, cek se banorėt e fshatit Ivan Kullė ishin shqiptarė dhe aty ishin qė nga Beteja e Kosovės 1389; Nė veprėn e Adem Hanxhiqit, Oblast Brankovica, Opsirni katastarski popis iz 1455 godine, Sarajevo, 1972, fq. 229, nė mes tjerash pėrmendet edhe fshati Arbanashka etj.[6] Dokumente tė shekullit XVI-XVII pėr historinė e Shqipėrisė, I. Tiranė, 1989, fq. 373.[7] Dr. S. Uka, Dėbimi i shqiptarėve ..........., v. e c., fq. 23.[8] Shaban Sinani, Statusi i Kosovės: Burimi i krizave dhe baza e kompromiseve, Arkivi shqiptarė, 1-2/2000, Tiranė, fq. 70.[9] Po aty, fq. 88-89.[10] R. Djordjevic, Srbija pre 100 godina,  Beograd, 1946, 1-36; Dr. Sabit Uka, Planet antishqiptare tė shteteve fqinje nė shekullin XIX, Shqiptarėt nė rrjedhat ballkanike, Prishtinė, 1996, fq. 162.[11] Dr. Vladimir Stojanēeviq, Iz istorije Leskovackog kraja u drugoj polovine XIX veka, “Leskovacki Zbornik”, IV, 1966, fq. 89-93; Dr. S. Uka, Planet........., p. i c., fq. 162.[12] Shaban Braha, Idriz Seferi nė Lėvizjen Kombėtare Shqiptare, Tiranė, 1982, fq. 23.[13] Mr. Fatmir Fehmiu, Gjenocidi i regjimeve serbe nė hapėsirat Shqiptare. Referat nė tribunėn shkencore tė AMVL “Dardania”, p. i c.; “Bot Sot”, 22.06.2000.[14] Selami Pulaha, Popullsia shqiptare e Kosovės gjatė shekujve XV-XVI, Tiranė, 1984, fq. 4.[15] Prof. dr. Kristo Frashėri, Kosova historike dhe Kosova e sotme, Konfrenenca e Bujanit, ASH e RSH dhe IH nė Tiranė, Sesion Shkencor kushtuar 55 vjetorit tė Konferencės sė Bujanit, mbajtur nė Tiranė, mė 20 janar 1999.[16] Ismail Rexhepi, Dokumentet osmane nė Arkivin e Kosovės, Vėllimi I, Prishtinė, 2004, fq. 11.[17] Dr. Sabit Uka, Dėbimi ............, v. e c., fq. 24-25.[18] Pėr dėbimin dhe shpėrnguljen e shqiptarėve nga Sanxhaku i Ni**** 1877/78, me gjėrėsisht shih: Dr. Sabit Uka, Dėbimi i shqiptarėve nga Sanxhaku i Ni****, 1877/78, Preishtinė, I, 1994; Dr. Sabit Uka, Vendosja dhe pozita e shqiptarėve muhaxhirė nė Kosovė 1878-1912, Pjesa e Parė II, Prishtinė, 1994.[19] Shaban Braha, Vėshtrim mbi gjenocidin serb nė Kosovė, botim nga Seksioni shkencor i Institutit shqiptar i mendimit dhe qytetėrimit islam, Tiranė, 29 qershor 1999, fq. 38.[20] Stefan L. Popoviq, Putovanje po Novoj Srbiji, Beograd, 1950, fq. 345.[21] Dr. Jovan Haxhivasiljeviq, Albanska kongra, Beograd, 1909, fq. 14-15; Dr. S. Uka, Vendosja dhe pozita e shqiptarėve nė Kosovė 1878-1912, lib. II, Prishtinė, 1994, fq. 45.[22] E njėjtė.[23]    Prof. dr. Hakif Bajrami, Si e okupoi Serbia Kosovėn mė 1912, 1, Prishtinė, 2003, fq. 11.[24] B. Cani - C. Milivojeci, KOSMET ili KOSOVA, Referati i dr. H. Bajramit, p. i c., fq. 163.[25] Prof. dr. Hakif Bajrami, Naēertanija, program politik serb qė shpie nė shfarosjen e shqiptarėve 1844-1999, Prishtinė, 2004, fq. 306.[26] AVII, P.2, K.13-1/2, pov 1141/13 – Izoliranje Albaskih prvaka u Kaljemegad 1913.  Shih: Vladan Djordjevic, “Arnauti i Velike sile”, Beograd, 1913, fq. 1-188. ėshtė njė prej programeve mė tė turpshme tė politikės serbomadhe pėr shkatėrrimin e shqiptae nėpėrmjet tė forces.[27] Arhiv Srbije, Fond: Hartije Nikolla Pasica; Dr. Hakif Bajrami, Si e okupoi Serbia Kosovėn .., fq. 32.[28] Djordje Mikic, Drustvene i ekonomske prilike kosovskih srba u XIX i pocetkom XX vek, Beograd, 1989; Dokumentet: Arhiv Srbije, Ministarstvo Inostranih Dela, PPO, raporte tė ndryshme nga konsullata e Prishtinės, mėsuesit, priftėrinjt etj.[29] Dr. Nuri Bashota, Tokat shqiptare nė udhėkryqi e tanishėm ballkanik. Shqiptarėt nė rrjedhat ballkanike, Prishtinė, 1996, fq. 275.[30] Dr. Muhamet Shatri, Kosova nė Luftėn e Dytė Botėrore, Prishtinė, 1997, fq. 7.[31] Dr. Mark Krasniqi, Manastiri i Deēanit nė traditėn e popullsisė shqiptare tė rrethinave, Gjurmime albanologjike, 18/1988, Prishtinė, 1989, fq. 97.[32] Riza Lahu, Golgota shqiptare, Tiranė, 1995, fq. 43-44.[33] Dr. Hakif Bajrami, Politika e shfarosjes sė shqiptarėve dhe kolonizimi serb i Kosovės (1844-1945), Prishtinė, 1995, fq. 17.[34] E njėjtė, fq. 28.[35] Leo Freudlich, Vjenė, 1913.[36] M. Edit Durham, Njėzet vjet ngatėrresa ballkanike, Romė, 1942, fq. 241 (gusht 1913).[37] Haus und Stads Archiv, Politichen Archiv, 24-38-3869, nga Mitrovica-Vjenės, raport, nr. 6/P, dt. 28.02.1914; Sh. Braha, Gjenocidi serbomadh dhe Qėndresa shqiptare (1844-1990), Gjakovė-Tiranė, 1991, fq. 232.[38] Dr. H. Bajrami, Konventa jugosllavo-turke pėr shpėrnguljen e shqiptarėve, “Gjurmime albanologjike”, XII/1982.[39] Dr. H. Bajrami, Politika ........., v. e c., fq. 27.[40] Dr. Jusuf Osmani, Kolonizimi i Kosovės ndėrmjet dy luftėrave botėrore, “Bujku”, 7.XI 1998.[41] Mė gjėrėsisht: Dr. Jusuf Osmani, Lėnda arkivore pėr kolonizimin dhe reformėn agrare nė Kosovė 1918-1941, Prishtinė, 1996.[42] AVII B, P.3, Program za likvidaciju Aranutskog prvaka, 28.VI 1920; AJ,  F. 14, Ministarstvo Unutrasnjih Dela), k. 118; Program rada policije na terrenu; Program likvidacije kaēaka 1924; “Journal de Geneve” 22.IX 1921; Izvestaj Medjunarodnog Crvenog Krsta, 1921, G. Markyas, paraqet shifren prej 10.000 shqiptarė tė vrarė jashtė shtėpive tė tyre nė ikje (Treva e Lumės). [43] Dr. Liman Ru****i, Lėvizja kaēake nė Kosovė 1918-1928, Prishtinė, 1918, fq. 7-81; Noel Malcolm, Kosova njė histori e shkurtėr, Prishtinė, 1998, fq. 285.[44] Noel Malcolm, Kosova njė histori e shkurtėr, Prishtinė, 1998, fq. 289.[45] Arhiv Jugoslavije (AJ), Beograd, Fondi: Hinko Krizman, 84, k.1, nj.1-4.[46] Noel Malcolm, Kosova ..........., v. e c., fq. 290.[47] AJ B, Ministarstvo Agrarne Reforme Kraljevine Jugoslavije, 96-15-51; 96-15-55.[48] AJ B, MAR, 96-21-69, Regjistri i kolonive mė 8.IV.1940.[49] AJ B, MAR, 96-15-58.[50] AJ B, MAR, 96-15-57.

__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

Qėllimi dhe masat pėr zbatimin e kolonizimit dhe reformės agrare

            Pushteti i Mbretėrisė SKS, ndonėse kishte premtuar se do tė respektonin tė drejtat e shqiptarėve etnikė qė jetonin nė Jugosllavi, madje kishin nėnshkruar edhe aktet ndėrkombėtare tė kohės, qė pėrcaktonin tė drejtat e pakicave kombėtare (Traktati i Sen Zhermenit, i unifikuar edhe nga Lidhja e Kombeve), kėto qarqe, menjėherė pasi vendosėn administratėn e tyre ushtarako-policore dhe civile, rifilluan terrorin e praktikuar nė vitet 1912-1915. Kėshtu sipas njė statistike, qė u botua mė vonė, trupat serbe vetėm gjatė janarit dhe shkurtit tė vitit 1919 kishin vrarė 6.040 veta, kishin rrėnuar 3.873 shtėpi.[43]  Qeveria shqiptare e informon Lidhjen e Kombeve nė prillin e vitit 1921 se nė Kosovė ishin vrarė 2.000 shqiptarė, qė nga fillimi i po atij viti; kurse katėr muaj mė vonė, kreu i Bashkėsisė Islame nė Bosnje, Reis ul-ulema Ēausheviq, i tha njė diplomati se qė nga nėntori i vitit 1918, nė rrethin e Prishtinės  ishin  vrarė  5.000  veta.  Sa  pėr  shifrat  e pėrgjithshme, njė dokument i hartuar nga Komiteti i Kosovės, mė 1921, llogariste se deri atėherė ishin vrarė 12.371 veta, ishin burgosur 22.110 veta dhe ishin djegur pėrafėrsisht 6.000 shtėpi.[44]

            Njė ndėr metodat e spastrimit etnik, shkombėtarizimit dhe sllavizimit tė Kosovės, ishte edhe kolonizimi i Kosovės me elementin sllav dhe shpėrngulja e shqiptarėve nga vendlindja e tyre. Kolonizimi si metodė pėrfide filloi tė mistifikohet dhe tė kamuflohet me zbatimin e njėrės nga metodat borgjeze me reformė agrare, e cila propagandohej si masė pėrparimtare e qė nė tė vėrtetė fsheh qėllimin e borgjezisė serbomadhe - kolonizimin e Kosovės dhe shkombėtarizimin e popullsisė shqiptare, e cila ishte nė shumicė absolute. Pra, borgjezia bėnte pėrpjekje qė ta rrallojė sa mė tepėr popullsinė shqiptare, sidomos nė ato treva ku shqiptarėt jetonin nė numėr tė madh dhe Kosova ishte rajoni me popullsi mė tė dendur nė tėrė Jugosllavinė. Ekzistonte njė program i gjerė i kolonizimit, i vendosjes sė folėsve tė sllavishtes nė viset e banuara me shqiptarė.

            Nė Kosovė pėr shkak tė konfiguracionit tė papėrshtatshėm tė terrenit dhe nivelit tė ulėt tė forcave prodhuese nė bujqėsi, tokė tė punueshme ka pasur relativisht pak. Nė ato sipėrfaqe ekzistunte dendėsi e madhe e popullssė, e cila gjitnjė rritej pėr arsye tė shtimit tė madh natyror, sidomos tė popullsisė shqiptare. Sipas shėnimeve statistikore ishte shumė e lartė rritja e popullsisė qė merrej me bujqėsi. Nė siperfaqet bujqėsore nga viti nė vit rritej gjithnjė numri i njerėzve, tė cilėt jetonin nga bujqėsia. Kėshtu dendėsia nė Kosovė vende-vende ishte prej 200-300 banorė nė njė kilometer katror, ndėrsa nė Vojvodinė nė po kaq sipėrfaqe bujqėsore ishin 80 banorė. Gjendja mė e keqe ishte nse merrej parasysh sasia e tokės sė punueshme, sepse nė Serbi nė 100 ha tokė tė punueshme vitin 71,1 banorė, nė Vojvodidnė 175 banorė, dėrsa nė Kosovė 228 banorė.

            Qėllimi i borgjezisė serbe nė tė vėrtetė ishte qė nėn parullėn e reformės agrare tė zbatojė kolonizimin e Kosovės me elementin sllav tė ardhur nga viset e ndryshme tė Mbretėrisė Serbo-Kroate-Sllovene, pėrkatėsisht jugosllave dhe nga disa shtete tė jashtme. Pra, nė funksion tė kolonizimit tė tillė u vu edhe e ashtuquajtura reformė agrare.           Kolonizimi dhe reforma agrare nė Kosovė kanė pasur qėllim kryesisht nacional-politik dhe karakter eksploatues. Qėllimi kryesor i kolonizimit ishte thyerja e kompaktėsisė nacionale tė popullsisė shqiptare dhe ndėrrimi i strukturės nacionale nė dėm tė shqiptarėve. Veēanėrisht, synimi ishte qė tė kolonizohej dhe tė forcohej elementi kolonist nė pjesėt rreth kufirit me Shqipėrinė, sepse mendonin se me atė kufiri do tė jetė mė i sigurtė dhe do tė ndėrpritet vazhdimėsia e popullatės autoktone shqiptare nga territori i Shqipėrisė, Kosovės dhe Maqedonisė, siē thuhej nė dokumente me qėllim sigurimi dhe nė pėrputhje me planin e tyre strategjik. Pėrkitazi me kėtė dr. Hinko Krizman, deputet dhe ministėr, nė fjalimin e tij nė Kongresin e Partisė Demokratike tė Pavarur nė  Beograd, mė 6.12.1925, ndėr tė tjera, thekson se kolonizimi ėshtė kėrkesė e mbrojtjes popullore, forcim i popullatės nacionale nė kufijt, nė veri dhe nė jug.[45] Pėrveē kėsaj, ajo politikė bėnte pėrpjekje qė ta rrallojė sa mė tepėr popullsinė shqiptare dhe nė  ato  treva  homogjene  dhe  vendbanime  tė  banuara  plotėsisht  me popullatė shqiptare tė vendoste kolonė, pra nė ato krahina, ku shqiptarėt jetonin nė numėr tė madh, si dhe synohej tė kolonizohen ato treva tė pastra etnike shqiptare siē ishin: Drenica, Llapi, Llapusha, pjesė tė Rraf**** tė Dukagjinit, tė Kosovės etj, dhe tė thyhej homogjeniteti nacional i atyre vendbanimeve e trevave nė fjalė. Sepse siē dihet nė trevėn e Llapit para pushtimit serb nė vitin 1912 nuk kishte asnjė banorė serbė, nė komunėn e sotme tė Deēanit serb kishte vetėm nė manastirin e Deēanit dhe disa nė fshatin Lloqan qė prejardhjen e tyre duhet studjuar, nė qytetit e Gjakovės kishte disa familje tė pakta serbe, nė komunėn e sotme tė Malishevės serbė kishte vetėm nė fshatin Kijevė dhe Mleqan, treva e Drenicės sidomos asaj jugore nuk kishte fare serbė dhe kėshtu me radhė.

            Programi i kolonizimit ishte njė dukuri komplekse, qė kishte qėllime tė ndryshme: pikėsynim i pėrgjithshėm dhe afatgjatė i tij ishte, siē u tha ndėrrimi i strukturės kombėtare tė popullatės nė Kosovė (si edhe nė Maqedoni, e cila po ashtu po kolonizohej), por nė kėtė mes, u ngatėrruan edhe faktorė tė tjerė. Njė fakor i kėtillė ishte dėshira pėr tė ndalur valėn e popullatės nga Serbia dhe Mali i Zi, qė po emigronte nė Amerikė, duke u ofruar toka tė lira afėr shtėpive tė tyre. Njė tjetėr faktor ishte politika e dėnimit tė kaēakėve me konfiskimin e pronės sė tyre: mėnyra mė efikase ishte ajo e zbatimit tė kėtij dėnimi, dhėnia e tokave tė tyre kolonistėve. Ishte madje edhe njė plan tjetėr (i shqyrtuar seriozisht nė Beograd, mė 1921, por  fare  i  pazbatuar) pėr kolonizimin nė Kosovė tė 7.000 ushtarėve rusė tė gjeneralit Vrangel - njė lloj ekuivalence serbe ndaj politikės osmane tė vendosjes sė ēerkezėve luftarakė nė rajonet me rėndėsi strategjike.[46]

            Me procesin e zbatimit tė kolonizimit agrar nė Kosovė, suksesivisht krijoheshin vendbanime tė reja kolonėsh. Pushteti kishte pėr qėllim qė tė vendoste kolonė nė ato treva e vendbanime tė banuara plotėsisht me popullatė shqiptare nė mėnyrė qė tė zbėrthejė, tė shkatėrrojė homogjenitetin nacional shqiptar tė atyre vendbanimeve dhe tė sendėrtojė qėllimin nacional tė kolonizimit. Posaēėrisht synohej qė tė bėhej pastrimi etnik i popullatės shqiptare, sidomos pėrreth kufirit me Shqipėrinė dhe nė kėto pjesė tė vendosė kolonėt dhe tė ngriten vendbanime kolonėsh. Kjo kishte pėr qėllim tė formohet njė tampon zonė, tė ndėrpritet lidhja ekzistuese organike territoriale, kombėtare, kulturore, familjare e shpirtėrore e popullsisė shqiptare. Nė zbatimin e politikės sė kolonizimit tė Kosovės, pėrkatėsisht ngritjes sė vendbanimeve tė reja kolone, organet agrare kishin parasysh eksklusivisht interesat nacionalo-politike e shtetėrore, duke lėnė anash faktin se krijimi dhe zhvillimi i vendbanimeve tė reja duhet tė ketė qėllim tė zhvillimit tė natyrės ekonomike dhe sociale.

            Organet shtetėrore dėshironin qė nėn maskėn e reformės agrare dhe tė kolonizimit tė realizonin politikėn pėr shtypjen brutale tė popullsisė shqiptare, konfiskimit tė tokės sė fshatarėve shqiptarė, tė nxiste tendencėn e shpėrnguljes sė saj nė Turqi e nė Shqipėri dhe tė realizonin idenė e nacionalizimit dhe tė serbizimit tė Kosovės. Me kėtė, politika hegjemoniste jugosllave, duke e konsideruar se popullata shqiptare homogjene autoktone, e cila jeton nė numėr tė madh dhe vėshtirė mund tė asimilohet pėr shkak tė kulturės dhe gjuhės tjetėr nga ajo sllave, ajo gjeti metodėn e terrorit, tė dhunės, tė marrjes sė tokės dhe tė shpėrnguljes me dhunė tė popullatės shqiptare jashtė atdheut tė tyre, dhe  me kėtė tė fitojė sipėrfaqe tė mėdha toke tė punueshme, nė tė tė vendosė njė numėr tė madh tė kolonėve. Me qėllim tė rrėmbimit tė tokave, ushtria dhe xhandarmėria shpeshherė sė bashku edhe me elementin kolon, tė cilin e furnizonin me armė dhe municion, hidheshin nė aksion terrori kundėr shqiptarėve.

            Kolonėt tė ashtuquajtur vullnetarė, ēetnikė, optantė, etj., kishin ardhur gati nga tė gjitha viset e Jugosllavisė borgjeze, si nga Mali i Zi, Hercegovina, Bosna, Dalmacia, Lika, Korduni, Bania, Serbia Jugore, Vojvodina, etj. Mirėpo, kishte kolonė tė ardhur edhe nga disa shtete tė jashtme si nga Rusia, Italia, Hungaria, Shqipėria, Amerika, etj. Atyre pushteti u jepte prona tė mėdha tė tokės, sipėrfaqja mė e madhe e marrė nga pronarėt shqiptarė, duke i detyruar ata qė tė shpėrngulen ose tė bėhen shėrbėtorė “tė agallarėve” tė rinj, duke ua punuar tokėn dhe duke e paguar edhe tatimin pėr atė tokė. Pushteti, kolonėt i vendoste edhe nė shtėpitė e fshatarėve vendas shqiptarė dhe tė atyre tė shpėrngulur. Kolonėve, pėrveē tokės se dhėnė falas, pushteti disave ua ndėrtonte edhe shtėpitė, si dhe u jepte ndihmė nė material ndėrtimor, vegla pune, kredi, i lironte nga tatimet shtetėrore pėr 10 vjet dhe nga ato komunale pėr 5 vjet, kurse tė drejtėn e plotė si pronarė - me tė drejtė pėr tė ****ur atė - do ta merrni pas dhjetė vjetėsh, transportin falas tė tyre, tė materialit ndėrtimor, veglave tė punės, bagėtive etj. deri tė vendi i vendosjes  etj. U formuan Kooperativat agrare nga tė cilat kolonėt merrnin kredi pa kamatė, material ndėrtimor dhe ndihma tė tjera.

            Nė mesin e kolonėve tė ardhur, qė shteti u kishte dhėnė tokė, pėrveē fshatarėve bujq kishte edhe tregtarė, pensionistė, oficerė, xhandarė, nėpunės, etj. Pėr t’i nxitur dhe pėr t’i tėrhequr kolonėt qė tė vijnė dhe tė vendosen nė Kosovė, makineria propoganduese serbe pėrdorte nė forma tė ndryshme propagandėn se nė Kosovė ka tokė mė bollėk, shtėpi tė lira etj.

            Kolonėve tė ardhur sllavė, pushteti, pėrveē tokės “utrinė”, kullota e tė tjerė, u ndante posaēėrisht tokė tė punueshme pjellore tė marrė nga pronarėt shqiptarė, tė cilėt ishin tė detyruar tė shpėrngulen jashtė vendit ose tė marrin nga kolonėt e tė punojnė tokėn e vet pėrgjysmė ose me qesim dhe pėr tė edhe tė paguajnė mė tutje tatimin. Tokėn pronarėve shqiptarė pushteti ua merrte edhe me motivacion se ėshtė pėrfshirė nė kompleksin agrar dhe pėr atė shpesh nuk jepte kurrfarė kompensimi, ose nėse jepte atė tokė e jepte tė cilsisė sė dobėt.

            Siē ėshtė theksuar mė parė, pėr zbatimin e kolonizimit ishin tė angazhuara tė gjitha organet e pushtetit, duke filluar nga ato mė tė ulėtat lokale e deri tek ato mė tė lartat shtetėrore. Pra, ishte angazhuar tėrė makineria shtetėrore. Ata kurrnjėherė nuk kishin marrė parasysh pozitėn e fshatarit shqiptar. Pėrkundrazi, nė aksionet e marrjes sė tokės, pėrdoreshin metoda tė llojllojshme, kėshtu qė kishte raste kur toka iu ishte marrė deri nė prag tė shtėpisė, e qė pėr tė hyrė shqiptarė nė shtėpi do tė detyrohej tė kalojė tani nėpėr “pronėn” e kolonit.

            Me marrjen e pronave tė banorėve shqiptarė nė forma tė ndryshme, sidomos tė atyre tė kaēakėve, qė konsideroheshin armiq tė shtetit, tokė kinse tepricė, tokė untrinė, pronė e tėrė fshatit, komplekse tė shumta tė pyjeve etj.

Nė veprimtarinė e organizuar pėr nxitjen e vazhdueshme tė shpėrnguljes shqiptare dhe tė kolonizimit me kolonė sllavė, nė vend tė tyre, administrata shtetėrore i kishte lėnė vend tė veēantė propagandės, sidomos shtypit, i cili duhej tė kontribuonte nė pėrgatitjen psikologjike tė opinionit brenda vendit pėr ta pėrkrahur shpėrnguljen dhe pėr ta justifikuar kėtė para opinionit tė huaj. Ndėrsa, nga kolonėt, nga tėrė shteti dhe jashtė t’i nxitė dhe t’i tėrheqė tė vendosen nė Kosovė, duke u premtuar tokė mė bollėk, shtėpi, vegla bujqėsore, lehtėsi tatimore, kredi etj. Me kėtė shtypi borgjez synonte qė nė radhėt e popullsisė shqiptare tė krijojė njė gjendje tensioni tė vazhdueshėm, i cili duhej tė ndikonte nė shtimin e mėtejshėm tė shpėrnguljes. Nė shumicėn e gazetave, sidomos nė ato beogradase, botoheshin artikuj shpifės, tendenciozė, duke e paraqitur shpėrnguljen si “dėshirė” tė popullatės “myslimane”, ndėrsa kolonizimi arsyetohej pėr tokėn e lirė dhe interesat qė kishte shteti pėr t’i kolonizuar kėto treva me elementin e krishterė nga aspekti i mbrojtjes.

            Shpronėsimi nė masė i fshatarsisė shqiptare pati pėr rrjedhojė varfėrimin e saj. Ndėrsa si rrjedhojė e spastrimeve etnike dhe e kolonizimit tė tokave shqiptare u bė ndryshim i ndjeshėm i strukturės etnike tė popullsisė. Duke u ballafaquar me pozitėn e rėndė tė tyre, tė shkaktuar nga presionet e llojllojshme, qė ushtronte pushteti policor ushtarak i Jugosllavisė borgjeze, dhe, duke mos gjetur mbrojtje elementare juridike pėr pronat dhe jetėn e tyre, e po ashtu tė ndihmuar me lehtėsi tė mėdha rreth pėrgatitjes sė dokumentacionit tė udhėtimit, qė i ofronte po ai pushtet, njė pjesė e popullit shqiptar emigroi nė Turqi, e njė pjesė edhe nė Shqipėri. Shpėrngulja e shqiptarėve nga vendlindja e tyre ka qenė e motivuar nga politika antishqiptare e diskriminuese. Ky proces i prirur nga qėndrimet negative dhe nga  paragjykimet e qarqeve sunduese  ndaj shqiptarėve dhe vendeve tė tyre kishte filluar edhe gjatė periudhave mė tė hershme historike. Pėr ta nxitur shpėrnguljen, pushteti borgjez i ngacmonte shqiptarėt edhe nė ndjenjat e tyre kombėtare e fetare, si nė rrėnimin e xhamive, varrezave etj.

            Me vendosjen e kolonėve janė krijuar shumė vendbanime tė reja tė cilat janė pagėzuar me emra sllavė, si p.sh. Tankosiq, Nova Shumadia, Llazarevo,  Devet Jugoviq, Hercegova, Dushanova, Serbobran, Petrovec, Petroviq, Kralica, dhe shumė tė tjera. Mirėpo, edhe disa toponime tė mbetura shqiptare tė cilat qė nga mesjeta ishin ndėrruar, tani nė kėtė periudhė ndėrrohen nė mėnyrė arbitrare, si p.sh. Ferizaj nė Uroshevac, Hani i Elezit nė Gjeneral Janoviq, Glloboderi nė Obiliq, Ujmiri nė Dobravodė, Azizia nė Milloshevė, dhe shumė tė tjera. Kjo ishte diskutuar edhe nė njė konferencė ndėrministrore nė vitin 1937 pėr ndėrrimin e emrave gjeografik.

Ultranacionalistėt serbė, duke filluar nga Garashanini, Klubi Kulturor serb, Konventa famėkeqe pėr shpėrngulje e vitit 1938, me mbarimin e Luftės sė Dytė Botėrore, vazhduan pėrpjekjet pėr realizimin e planeve, si p.sh. Elaborati i ri i Vasa Ēubrilloviqit i titulluar “Problemi i pakicave nė Jugosllavi”. Ai pushtetin e ri e “mėson” se pėrveē spastrimit nga ana e ushtrisė gjatė operacioneve, duhet zbatuar edhe metoda tė tjera nė mėnyrė qė pakicat kombėtare tė detyrohen tė shpėrngulen, tė krijohen pėr ta kampe pėrqėndrimi, ndėrsa pasuria e tyre tė konfiskohet.

            Tė bazuar nė shėnimet statistikore, qeveria arriti qė nė Kosovė, nė periudhėn midis dy luftėrave, siē thuhej pėr nevoja tė reformės agrare t’i kufizojė rreth 129.212,94 ha tokė.[47] Ndėrsa, gjatė kėsaj periudhe janė vendosur 13.482 familje me rreth 67.410 anėtarė nė 594 vendbanime.[48] Sipas njė burimi tjetėr nė 14 rrethe tė Kosovės 21.876 familjeve iu ėshtė dhėnė 81.134,49 ha.[49] Sipas njė raporti tė Drejtoratit Suprem tė Reformės agrare nė Shkup, deri nė fund tė muajtit tetor 1940, pėr drejtoratet agrare nė Pejė, Ferizaj, Shkup dhe Prizren janė kufizuar 381.245 ha tokė.[50] Tokė nė masė tė konsideruar iu ėshtė dhėnė kishave dhe manastireve ortodokse, stacioneve tė xhandarmėrisė etj. Sipas njė raporti tė Drejtoratit Suprem tė Reformės Agrare nė Shkup, sek. nr. 344, datė 12.XI 1940, nė territorin e kėtij Drejtorati kishave dhe manastiereve iu janė ndarė 569 ha tokė, ushtrisė 1.342 ha, xhandarmėris 250 ha dhe tė tjera.[51] Ndėrsa, nė anėn tjetėr merrej edhe prona e vakėfeve, xhamive, teēeve etj. pa kurrfarė kompezimi dhe nė forma tė ndryshme pėrfide. Nuk ėshtė mbajtur ndojė evidencė e mirėfilltė pėr marrjen e kėtyre pronave duke i konsideruar si prona te lira ose tė pėrfshira nė kompleksin agrar. Duhet permendur se pushteti agrarė nė vitin 1927, Manastirit tė Deēanit iu dhanė pronat e 50 familjeve shqiptare tė fshatit Isniq, nėrsa Manastirit tė Deviēit iu dhanė proant e 20 familjeve shqiptare tė fshatit Llaushė, komuna e Skėndėraj.

Duhet theksuar se numri i kolonėve tė vendosur nė Kosovė ėshtė mė i madh, sesa e jep statistika zyrtare serbe, sepse ky numėr ka tė bėjė vetėm pėr familjet, tė cilėve zyrtarisht u ėshtė ndarė toka. Kanė mbetur anash familjet, qė e kanė rrėmbyer tokėn nė forma tė ndryshme, ato nė qytet - tė ardhur si nėpunės, xhandarė, tregtarė dhe tė profesioneve tė tjera. Secila familje mesatarisht i kishte marrė nga 8,45 ha tokė, por kishte shumė raste kur njė familje kishte marrė edhe deri 45 ha tokė. Ndėrsa, familjeve shqiptare kishte raste kur toka i merrej nė tėrėsi deri nė prag tė shtėpisė, kėshtu qė nuk zbatohej edhe ai dekretligj famėkeq, i cili parashihte se familjeve shqiptare t’i mbetej 0,40 ha tokė pėr njė anėtar tė familjes.

             Nė territorin e Kosovės kolonėt sllavė u vendosėn nė kėto vendbanime:[52]

            Komuna e Prishtinės: Badofci (13 familje), Ballabani (9), Barileva (13), Besia (2), Ēagllavica (3), Dabisheci (17), Gllogovica (6), Hajkobilla (5), Hajvalia (48), Keēėkolla (5), Koliēi (4), Lebana (8), Makoci (3), Mareci (4), Nėntė Jugoviqėt (66), Nisheci (9), Orlloviqi (34), Prapashtica (26), Prishtina (70), Slivova (2), Teneshdolli (3), Truda (2) dhe  Vranidolli (3).

            Komuna e Fushė-Kosovės: Batusa (1), Bardhi i Madh  (23),  Fushė Kosova (142), Graboci i Poshtėm (20), Harilaqi (18), Henci (2), Krivova (25),  Miradia e Epėrme (80),  Nakarada (3), Pomozotini (40), Sllatina e Madhe (33) dhe Vrogolia (11).

            Komuna e Obiliqit: Babimoci (1), Lokaliteti Bakshia-Nėntė Jugoviqėt (48); Breznica (58), Caravadica (3), Dobrosella (34), Hadja (4), Dardhishta (15), Lajthishta  (4), Llazareva (17), Mazgiti (11), Millosheva (68), Miniera e Kosovės (9), Obiliqi (122), Plemetini (6), Raskova (6) dhe Siboci (7).

            Komuna e Podujevės: Bajēina (12), Balloci (71), Batllava (28), Bellopoja (39), Bėrveniku (7), Braina (6), Bradashi (24), Burica (4), Dobėrdoli (28), Dobratini (11), Dumnica e Epėrme (1), Dumnica e Poshtme (137) , Dumoshi (12), Dyzi (4), Gėrdoci (9), Gllamniku (43), Halabaku (5), Herrtica (36), Kaēibegu (7), Katunishta  (23), Kėrpimehu (21), Konusheci (24), Kushevica (13), Letanci (5), Livadica (33), Lupēi i Poshtėm (14), Llapashtica e  Epėrme (63), Llapashtica e Poshtme (21), Llausha (30), Lluga (3), Luzhani (9), Majaci (8), Merdari (33), Metėrgoci (39), Metohia (7), Miroci (14), Murgulla (4), Obranēa (42), Orllani (56), Pakashtica (28), Penuha (11), Perani (21), Pėrpollci (5), Podjeva (157), Pollata (1), Potoku (3), Radujeci (31), Repa (54), Revuēi (33), Sallabaja (5), Sfeēla (48), Siboci i Epėrm (38), Siboci i Poshtėm (9), Sllatina (1), Surkishi (17), Shajkoci (17), Shakovica (8), Shtedimi (15), Tėrrnava (22), Turuēica (37) dhe Zakuti (15).

            Komuna e Lipjanit: Akllapi (3), Babushi i Muhaxhirėve (17), Baica (4), Banulla (9), Bregu i Zi (9), Bujani (8), Dobraja e Madhe (6), Dobraja e Vogėl (10), Gadime e Epėrme (5), Gadime e Poshtme (9), Gllogoci (3), Gracka (82), Hallaēi i Vogėl (6), Lepia (4), Lipjani (10), Llugaxhia (3), Lluga (34), Magurja (11), Mareci (8), Medveci (13), Poturoci (17), Qyqylaga (12), Radeva (6), Ribari i Madh (1), Rubofci (4), Rufci i Ri (40), Shala (Sedllari) (1), Suhadolli (125), Topliēani (5), Vėrsheci (13), Vrella e Gole**** (111). 

            Komuna e Ferizaj: Babushi i Serbėve (6), Bibaj (13), Cėrnilla (12), Doganaj (4), Ferizaj (36), Gaēka (rreth 20 familje), Gėrlica (7), Gremja (23), Komogllava (5), Kosharja (13), Lloshkobarja (26), Mirashi (22), Mirosala (16), Muhoci (19), Nekudini (5), Nerodimja  (8), Nerodimja e Poshtme (1), Papazi (23), Pleshina (25),* Pojatishta (22), Prelezi i Jerlive (37), Prelezi i Muhaxhirėve (7), Rahovica (15), Raka (33), Sazlia (10), Slivova (15), Softoviqi (20), Sojeva (14), Katuni i Vjetėr   (39), Surqina (10), Talinoci i Jerlive (5), Talinoci i Muhaxhirėve (25), Tankosiqi (119), Tėrni (2), Varoshi (13) dhe Zaskoku (20).

            Komuna e Shtimes: Gllavica (6), Godanci i Poshtėm (14), Gjurkoci (9), Petroviqi (Lagjja e Pajtimit) (22), Muzeqina (3), Raēaku (1), Rashinca (15), Shtimja (3) dhe Vojnofci (8).

            Komuna e Kaēanikut: Elezaj (9), Gabrica (1), Kaēaniku i Vjetėr (29), Reka (10) dhe Stagova (3).

            Komuna e Gllogocit: Abria e Epėrme (1), Arllati (8), Baica (11), Dobrasheci (12), Domaneku (10), Fushtica e Poshtme (12), Gllanasella (27), Gllobari (15), Komarani (91), ndėrsa nė lokalitetin Ostrok (8), Karratica e Epėrme (5), Karratica e Poshme (18), Krikova  (21),  Likoshani  (4),  Llapushniku  (31),  Negroci  (9),     lokaliteti      Negroci -Llapushniku (29), Pokleku (10), Polluzha (11), Ēikatova e Re (163), Ēikatova e Vjetėr (2), Sankoci (5), Shtrubullova (2), Tėrsteniku (22), Zabeli i Poshtėm (16) dhe lokaliteti Zabeli - Krivova (26).

            Komuna Skėnderaj: Buroja (39),  lokaliteti Ēubrel-Llaushė-Vitakė (8), Izbica (8), Klina e Epėrme (41), Klina e Mesme (7), lokaliteti Kodra e Tomės nė trekėndėshin Tėrnafc-Prekaz-Klinė (51), Klladėrnica (1), Kosieri i Ri (20), Kallica (48), Kuēica (2), Likoci (1), Luboveci (9), lokaliteti Kolena-Lubovec (2), Makėrmali (11), Mikushnica (26), Fshati i Ri (Novosella) (13), Padalishta (1), Polaci i Ri (55),  Polluzha (13), Prekazi i Epėrm (22), Prekazi i Poshtėm (9), Radisheva (2), Skėnderaj (Serbica) (55), Tėrnafci   (8), Turiēeci (25), Vitaku (12) dhe Vojniku (32).

            Komuna e Vushtrrisė: Akrashtica (3), Beēiqi (10), Bivolaku (8), Brusniku (8), Bukoshi (58), Cecelia (5), Dalaku (14), Druari (26), lokaliteti Druari-Resniku (35), Dobėrlluka (6), Dubofci (8), Dumnica e Epėrme (9), Dumnica e Llugave (15), Dumnica e Poshtme (19), Galica (6), Graca (6), lokaliteti Graca-Stanofci i Epėrm (28), Hercegova (46), Jezera (Liqeni) (41), Kollo (15), Mavriqi (5), Nedakoci (12), Novolani (32), Maxhunaj (8), Pantina (16), Pestova (15), Resniku (6), Ropica (5), Samadrexha (29), Sllakofci (1), Sllatina (7), Smrokonica (1), Stanofci i Epėrm (5), Stanofci i Poshtėm (9), Studimja e Poshtme (8), Svėrēaku i Epėrm (19), Svėrēaku i Poshtėm (52), Shalci (16), Shtitarica (1), Taraxha (15), Tėrllobuēi (1), Lumi i Madh (28), Vėrnica (17), Vilanci (17), Vushtrria (shumė familje), Zagora (21) dhe nė lokalitetin Zhilivoda-Siboci (6). 

            Komuna e Mitrovicės: Brabaniqi (3), Gushafci (7), Kēiqi i Madh (2), Kopriva (2), Lisica (2), Lushta (13), Mitrovica (30), Pirqa (12), Shipoli (45), Shupkoci (1), Suhadolli i  Epėrm ( 10), Frashėri (Svinjari) (14), Vaganica (12), Vėrnica (10), Vinarci i Poshtėm (6) dhe Zhabari i Poshtėm (3).

            Komuna e Zveēanit: Korila (1).

            Komuna e Leposaviqit: Kijavēiqi (1) dhe Kopariqi (1).

           Komuna e Kamenicės: Berivojca (30), Bozhevci (1), Bratilloci (1), Busovata (2), Dajkoci (6), Drenoci (14), Firiqeja (2), Gllogoci (1), Hajnoci (2), Hodonoci (10), Hogoshti (7), Kamenica (6), Karaēeva e Eperme (11), Kollolleēi (29), Kopėrnica (5), Koretini (68), Miganofci (1), Moēari (1), Muēivėrci (13), Ēarakofci (8), Rubofci (6), Rogana (21), Shipashnica e Poshtme (12), Strelica (2), Cfirca (3), Tėrstena (2) dhe  Topanica (27).

            Komuna e Vitisė:  Ballanca (11), Begunca (3), Binēa (2), Buzoviku (37), Budrika e Epėrme (2), Devaja (3), lokaliteti Devaja-Vrapēiqi (17), Drobeshi (39), Gėrmova (50), Gėrēari (3), Gjylekari (16), Goshica (40), Kabashi (34), Mogilla (21), Podgorci (3), Pozherani (54), Radivojci (1), Ramjani i Epėrm (18), Ramnishta (9), Remniku  (19), Sadovina e Ēerkezėve (62), Sadovina e Jerlive (11), Shasharja (12), Sllatina e Epėrme (17), Smira (13), Tėrpeza (13), Tėrsteniku (1),Vėrboci (3), Vitia (25) dhe Zhitia (9).

            Komuna e Istogut: Banica (27), Banja (42), Bellopoja (14), Caralluka (5), Dobrusha (234), Dragalefci (7), Dreja (4), Dubova e Vogėl (7), Dubrava (103), Gurrakoci (33), Istogu (15), Kaliēani (28), Kashica (3), Kėrrnina (37), Kovrraga (31), Lluga (1), Llukaci i Begut (8), Llukaci i Thatė (2), Lubova (84), Lubozhda (11), Muzhevina (6), Orobėrda (97), Prekalla (1), Prigoda (11), Rakoshi (32), Sėrbobrani (30), Shalinovica (20), Staradrani (9), Studenica (4), Suhogėrla (Syrigana) (2), Shushica (70), Tomoci (5), Tuēepi (39), Uēa (1), Veriqi (62), Vrella (16), Zallēi (25) dhe Zhakova (7).

            Komuna e Klinės: Biēa (17), Bokshiqi (14), Budisallci (12), Caraviku (8), Ēabiqi (4), Deiqi (14),  Dollci (2), Dollova (13), Dranoshiqi (29), Dėrsniku (3), Gjyrgjeviku i Madh (7),  Gjyrgjeviku i Vogėl (28), Gllareva (13),  Grabanica (5), nė lokalitetin Arat e Gjata (24), Gremniku (4), Jagoda (43), Jashanica (73), Kėrnica (24), Klinafci (18), Klina (14), Kėpuzi (44), Krysheva (23), Pjetėrqi i Epėrm (15), Pjetėrqi i Poshtėm (13), Pogragja (7), Qeskova (6), Qypeva (5), Radulloci,  Renoci (10), Jashanica-Resniku (52), Shtupeli (41), Stupa  (25),  Ujmiri  (6),  Videja  (19),  Lokaliteti Zajm-Deiqi-Videja-Drenoc  (51), Volljaka (6), Zabėrgja (1), Zajmi (12), Zllakuēani (23) dhe nė lokalitetin Klina-Zallkuēani (41).

            Komuna e Malishevės: Banja (18), Bellanica (14), Bubaveci (14), Bubli (11), nė lokalitetin Mirusha-Carravrana (25), Carralluka (22), Damaneku (10), Janēishta (1),  Lashkadrenoci (24), Kjeva (9), Lladroviqi (20), Llazica (42), Lubizhda (23), Malisheva (20), Millanoviqi (Shkoza) (4), Mirusha (12), Mleēani (26), Pagarusha (3), Lokaliteti Mleēan-Plloēicė (20), Plloēica (9),  Panorci (25), lokaliteti Panorci-Bubli (31), Seniku (8), Shkarashniku (9), Tėrpeza (23), Lokaliteti Tėrpeza-Arllati (19), Turjaka (8) dhe nė lokalitetin Vėrmica-Bellanica (9).

            Komuna e Rahovecit: Bellacėrka(19), lokaliteti Bellacėrka-Xėrxa-Gexha-Radosta (119), Bėrnjaēa (11), Brestofci (2), Celina (1), Ēifllaku (20), Deja (12), Gexha (8), Kramoviku (7),  lokaliteti Kramovik-Ēifllak (23), Krusha e Madhe (41), Mrasori (3), Nushpala (13), Radosta (20), Rahoveci (9), Ratkoci (21), nė lokalitetin Ratkoci-Vranjaku-Nushpala (24), Saroshi (11), Sopaniēi (31), Vranjaka (7) dhe Xėrxa (46).

            Komuna e Gjakovės: Babaj Bokės (3), Bardhaniqi (11), nė lokalitetin Bardhaniqi-Llugaxhia (26), Batusha (27), Beci (82), Berjahu (5), Bardosana (24), Bishtazhini (5), nė lokalitetin Bishtazhin-Lipovec-Smaē (33), Biteshi i Poshtėm (41), Biteshi i Epėrm (36), Brekoci (36), Brovina (3),  lokaliteti Brovinė-Morinė (37), Cėrmjani (37), nė lokalitetin  Varret e Cermjanit (6), nė lokalitetini Drini-Cėrmjani (13), Dallashaj (25), Damjani (20), Deva (16), Doblibare (28), Dobrixha (30), Dobroshi (9), nė fushėn Kallavaj ndėrmjet Dobro**** e Junikut (92), Doli (17), nė lokalitetin Doli-Zhubi (111), Dujaka (11), Firaja (4), Firza (33), Gėrēina (12), Gėrgoci (16), Gradisha (44), Gjakova (26), Fusha e Gjakovės (42), lokaliteti Nakaradė afėr Gjakovės (59), lokaliteti Goden-Zulfaj (7), Guska (7), Hereēi (66), nė lokalitetin Malet e Hereēit (58), Jabllanica (15), nė lokalitetin Jabllanicė-Luti-Nevxhe-Vardishtė (27), Jahoci (21), Janoshi (22), Kodralia (14), nė lokalitetin Kodralia - Neci (39), Korenica (55), Kralani (37), Kusari (6), Kushaveci (6), Lipoveci (18), Llugaxhia (11), nė lokalitetin Bardhoq-Llugaxhia (26), Lugbunari (122), Marmulli (79), lokaliteti Milena-Rezina (19), Meja-Orizė (31), Meēa (37), nė lokalitetin Meēa-Cėrmjani (43), Moglica (9), nė lokalitetin Moglica-Raēa-Doli (39), Mulliqi (13), Morina (5), Neci (77), Nivokazi (19), Novosella e Epėrme (2), Novosella e Poshtme (8), Osek Hyla (21), Osek Pasha (2), Pacaj (7), Palabardhi (4), Planēori (26), Ponosheci (51), Popoci (5), Qerimi (3), Raēa (35), Radoniqi (128), Rakoci (37), Rogova (47), Rracaj (22), Rrypaj (7), Sheremeti (34), Shishmani (34), Shishmani i Bokės (11), Skivjani (27), Smaqi (17), Smolica (19), Stublla (21), Trakaniqi (8), Ujzi (14), Vogova (20), Vraniqi (32), Zidi i Sadik Agės (5), Zhabeli (8), Zhdrella (7) dhe Zhubi (7).

            Komuna e Prizrenit: Dushanova (100), Grazhdaniku (4), Hatmaxha (5), Hoēa e Qytetit (16), Kabashi (14), Kabashi i Hasit (9), Lokaliteti Korisha-Kabashi (11), Kushnini (8), Landovica (2), Lugishta (14), nė lokalitetin Lugishtė-Kabash (10), Lutogllava (37), Shumadia e Re (55), Petrovasella (14), Prizreni (shumė familje), Romaja (6), Trepetnica, Tupeci (18), Vėrmica (3), Vllashnja (20) dhe Zhuri (4).

            Komuna e Suharekės: Dubrava (3), Duhla (30), lokaliteti  Goranca-Novaci (4), Grejkoci  (11),  Gjinoci  (15),  Javori  (3),  Leshani  (7),  Nėpėrbishti  (2),  Reshtani  (7), Savrova (4), Semetishti (7), Studenēani (17), Suhareka (5), Shiroka (13), Tėrni (17) dhe Topliēani (26).



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

KOLONIZIMI I KOSOVĖS ME ELEMENTIN SLLAV 1918-1941

           

            Me ripushtimin e Kosovės, nė vjeshtė tė vitit 1918 dhe vendosjen e pushtetit serbo-malazez e vėnien nė funksion tė aparatit tė veēantė administrativo-politik, administrata shtetėrore e ushtarake, krahas organizimit tė operacioneve ndėshkimore, tė dhunės,  terrorit,  vrasjeve,  dėnimeve  tė mėdha etj.,  nė tė  njėjtėn kohė filloi njė presion politik pėr shkombėtarizimin e popullatės shqiptare me metoda tė ndryshme. Qarqet drejtuese tė Beogradit rifilluan politikėn e vjetėr shoveniste.[41]

            Pushteti menjėherė filloi organizimin administrativ nė Kosovė dhe vise tė tjera pėr zbatimin e kolonizimit dhe reformės agrare. Regjimi i mbretit Aleksandėr nė vitin 1920 e ka pėrpiluar programin special pėr pastrimin e territoreve etnike shqiptare. Duke u bazuar nė atė pogram, ushtria serbe dhe xhandarmėria kanė bėrė krime tė paparė, duke i djegur 182 fshatra shqiptare.[42]

Organet pėr zbatimin e kolonizimit dhe tė reformės agrare

Pėr realizimin e politikės kolonizuese agrare nė Kosovė dhe viset tjera, organet e pushtetit tė Mbretėrisė SKS, pėrkatėsiht jugosllave, nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejt ose nė ndonjė formė tjetėr ishin tė angazhuar pėr zatimin e reformės agrare. Formimi i organeve tė tilla u bė nė fillim tė vitit 1919. Nė fillim u nxorr dekreti i Dispozitave papraprake pėr pėrgatitjen e reformės agrare nė Mbretėrinė e re tė SKS tė 25.II 1919 (Sl. List Kraljevine SHS nr. 11/27.1919) dhe Urdhėresa e Kėshillit Ministror tė Mbretėrisė sė SKS, dt. 10.IX 1919, pėr aplikimin e pjesėrishėm tė Dispozitave praparke pėr pėrgatitjen e reformės agrare, qe e domosdoshme themelimi i organeve shtetėrore, tė cilat do tė zbatonin reformėn agrare dhe kolonizimin. Kėto kompetenca dhe detyra iu caktuan ministrit pėr politikėn sociale. Mė ketė pėrpiqej tė theksohej se reforma agrare kishte karakter social.

            Organi i parė pėr zbatimin e reformės agrare dhe tė kolonizimit ishte Zyra shtetėrore pėr reformėn agrare, qė iu dha nė mbikėqyrje ministrit tė politikės sociale. Ajo duhej tė merrej me reformėn agrare, kolonizimin e brendshmėm dhe riatdhesimin e tė shpėrngulurėve nga Amerika dhe vendet e tjera. Sektori pėr reformė agrare menjėherė filloi ndarjen e tokės tė pronarėve tė mėdhenj shqiptarė e tė tjerė nėpėrmjet tė besuarve tė vet.

            Mė vonė rezultoi pėrfundimi se kjo detyrė duhej t’i besohej njė ministrie tė veēantė. Mė 2 prill 1919 emėrohet ministri i reformės agrare pėr zbatimin e Dispozitave paraprake. Nė disa vise filluan tė formohen Kėshillat agrare pėr zbatimin e reformės agrare dhe tė kolonizimit. Nė Kosovė dhe nė disa vise nuk u formuan kurrfarė kėshillash, por tė gjitha kėto punė i kryente pushteti administrativ (policor). Me Dekretligjn nr. 2119, datė 12 shkurt 1920 u themelua Ministria e Reformės agrare e Mbretėrisė SKS, detyra kryesore e tė cilės likudimi i marrėdhėnieve ēifligare dhe e kolonizimit. Gjatė vitit 1920 formohen drejtoratet agrare dhe zyrtat agrare krahinore. Nė kuadėr tė kėsaj Ministrie ishte sektori i kolonzimit dhe ai i reformės agrare. Pėr territorin e Kosovės ishte themeluar Drejtoriati suprem i reformės agrare me seli nė Shkup, ndėrsa nė kuadėr tė tij ishin drejorate agrare tė qarkut me seli nė Pejė, Prishtinė, Mitrovicė, Vushtrri, Gjakovė dhe Prizren dhe mė vonė nė Ferizaj qė pėrfshinin rrethet e caktuara.

            Detyrat e kėtyre drejtorateve ishin tė shumėfishta. Ato kryesisht ishin nė zbatimin kolonizimin e kėtyre trevave me elementin sllavė, marrjen e pronave shtetėrore, komunale dhe private dhe ndarjen e tyre kolonėve tė ardhur dhe institucioneve tė tjera sidomos atyre shtetėrore, stacioneve tė xhandarmėrisė, kishave, manastirave, shkollave etj. Njė prej detyrave kryesore tė tyre qė e udhėheqnin me pėrpikėri ishte udhėheqja me prona tė eksprorijuara dhe barjta e tyre kadastrale tė pronarėt e rinjė kolonė ose aty kėtu pronarėve vendės serb. Pėrveē kėsaj ato pėrpilonin progranin e kolonizimit dhe oganizonin ndihmėn finansiare dhe ndihma tė tjera pėr kolonėt serbė e malazez dhe tė tjerė tė sjellur nė Kosovė. Propozimet e tyre i aprovonte Ministria e Reformės agrare, mė vonė e Bujqėsisė dhe pėr kėtė aprovonte edhe planin bugjetor. Nė punėn e kėtyre organeve bėheshin malverzime tė shumta. Nė kuadėr tė kėtyre ministrive formoheshin komisione dhe kėshilla tė shumta pėr pėrkufizimin e kompekseve tė shumta agrare pa kurrfarė kriteriumi, pronat mė pjellore tė pronarėve shqiptarė si dhe tė bėnin konfiskimin e pronave tė pronarėve tė ikur nėpėr male pėr shkak tė dhunėse e terrorit.

            Pėrveē Ministrisė sė reformės agrare, pastaj tė bujqėsisė ishin tė angazhuar edhe kėto ministri:

            - Ministria e Punėve tė Brendshme, qė nėpėrmjet policisė qė pėrdorte trusninė dhe dhunėn, tė ndihmonte  zbatimin e kolonizimit, parcelimin dhe ndarjen e pronave, ndihmėn kolonėve nė ardhjen dhe vendosjen, mbojtjen e tyre, ndėrsa nė anėn tjetėr tė bėnte presion nė popullatėn shqiptare pėr lėshimin e vendit, shpėrngulje jashtė atėdheut dhe nė vend tė tyre sjelljen e kolonėve serbė.

            - Ministria e Ushtrisė dhe Detarisė, ndihmonte dhe pėrcillte kolonėt nga vendlindja deri nė Kosovė, bėnte propogandė pėr kolonizim, ndėrsa tek shqiptarėt propogandonte shpėrnguljen nė Turqi e Shqipėri. Lironte ushtarėt e atyre familjeve qė shpėrnguleshin. Kjo ministri e angazhonte Ministrinė e Punėve tė Brendshme qė tė shakaktonte sa mė shumė ērregullime, nė mėnyrė qė organet e saj tė intervenonin.

            - Ministria e Punėve tė Jashtme kishte pėr detyrė t’i kundėrvehej propagandės sė shoqėrive tė ndryshme dhe individėve shqiptarė qė luftonin kundėr shpėrnguljes dhe ankoheshin nė Shoqėrine e Kombeve nė Gjenevė ndaj dhunės, marrjės sė tokave dhe formave tė tjera tė presionit ndaj shqiptarėve. Ndėrsa, nė opinionin botėror e arsyetonte reformėn agrare dhe kolonizimin si masė tė nevojshme ekonomike dhe “dėshirė” tė popullit josllavė pėr shpėrngulje.

            - Ministria e Pylltarisė dhe  e Xehetarisė u jepte kolonėve material ndėrtimor, lėndė e tjerė pėr ndėrtimin e shtėpive, lėndė djegėse dhe u pronėsonte komplekse tė tėrė tė pyjeve.

            - Ministria e Komunikacionit u jepte kolonėve bileta pa pagesė pėr bartjen e familjeve dhe tė invetarit deri tė vendi i kolonizimit, ndėrsa shqiptarėve tė shpėrngulur u siguronte transportin.

            - Ministria e Arsimit angazhohej qė nėpėrmjet tė mėsuesve tė bėnte propagandė pėr kolonizim tė elmentit sllavė nė njė anė dhe pėr shpėrngulje tė popullatės shqiptare nė anėn tjetėr. Hapte shkolla nė vendbanimet kolone.

            -  Ministria e Ndėrtimtarisė angazhohej pėr ndėrtimin e shtėpive, rrugėve, pusave, ujėsjellėve pėr kolonitė sllave.

            - Ministria e Politikės Sociale dhe e Shėndetit Popullor kujdesej pėr hapjen e ambulancave dhe pėr shėndetin dhe shėrimin e kolonėve pa pagesė etj.

            Edhe Oborri Mbretėror ishte angazhuar nė kėto punė rreth zbatimit tė kolonizimit nė forma tė ndryshme. Siē ishte rasti i ndonjė ankese qė e zgjidhnin nė favor tė kolonit, vizitės sė mbretit nė trevat e shqiptare pėr t’i motivuar kolonėt qė nė numėr sa mė tė madh tė vendosėn, ndėrsa tė bėnte presion tė shqiptarėt pėr shpėrngulje.

            Rreth pronėsimit tė pronave tokėsore kolonėve ishin tė angazhuar gjyqet e tė gjitha niveleve. Gjyqet e rregullta dhe mė vonė ato agrare tė formuara nėpėr qendra tė Kosovės ishin angazhuar qė gjatė zgjedhjes sė kontesteve tė ndryshme pronėsore qė ato t’i zgjidhnin nė favor tė kolonit. Qė sa mė parė tė bėnin pronėsimin e tokave dhe lėshimin e tapive pronarėve tė rinjė. Nė kėtė kontest ata bėnin edhe malverzime dhe keqpėrdorime tė shumta me tapitė e pronarėve tė deritanishėm shqiptarė aty kėtu edhe turq. Ata menjėherė bėnin intabulimin e tokave “pronarėve” tė rinjė pa kurrfarė procedure.

            Njė prej ministrive qė luajti rolin kyq nė zbatimin e kolonizimit nė Kosovė pasojat e tė cilės edhe sot janė evidente ishte Ministria e financave. Nė kuadėr tė kėsaj ministrie funksiononte Drejtorati i Kadastrės. Nė kėtė sektor gjendeshin kėto materiale pėr matjen dhe parcelimin e tokės, materiale pėr punėn e gjeometrave, shėnimet pėr tokėn e goditur nga reforma agrare, evidinecat kadastrale tė marrėdheneve pronėsore – poseduese dhe  librat pėr pronat tokėsore, kulturėn, klasėn, matjen e tokės, tatime pėr tokėn, toka e goditur nga agrari, lirimi nga tatimi i kolonėve etj. Kėshtu kjo Ministri komplekse tė tėra tė pronave si atyre pjellore, tė vreshtave, pyjeve, livadheve e tė tjera ua pronėsonte mėnjėherė kolonėve. Kėshtu qė toka e pronarėve shqiptarė pėr tė cilat kishin paguar tatimin, por edhe ende paguanin pa kurrfarė baze juridike kaloi nė pronėsi tė ardhacakėve. Gjendja e pronės ndryshoi nė mėnyrė katastrofale. Tani, pronarė tė rinjė nė pjesėn dėrrmuese tė tokave bėhen kolonėt. Fatkeqėsisht kjo gjendje edhe nga pushtetet e ardhshme edhe pse nė masė tė madhe popullata shqiptare e bleu mė vonė atė pronė, pushteti komunist nė mėnyrė pėrfide nuk e bėri intabulimin e saj nė pronarė faktik. Kėshtu qė edhe sot disa pushtetar duke u bazuar nė kėtė gjendjen e kohės sė Mbretėrisė jugosllave manipulojnė me shifra statistikore,  se sipėrfaqe tė mėdha tė pronave tokėsore janė nė pronėsi tė serbėve dhe malazezėve. Por, nuk e marrin gjendjen faktike ate reale, para vitit 1912, kur mė se 90% e tokave ishte pronė e shqiptarėve dhe aty kėtu e ndonjė age apo begu turq, tė cilėt disa nga dhuna u detyruan tė shpėrngulen nga atdheu, ose gjendjen se e kujt ishte ajo tokė dhe e kujt ėshtė sot qė punohet me vite tė tėra. Ndėrsa, disa pronarė serbė e malazezė kishte raste qė kurrė nuk kishin ardhur nė Kosovė, por iu ishte ndarė toka, iu ishte pronėsuar nė kadastėr dhe gjyq, por e kishin dhėnė pėr ta punuar pronarėt faktik shqiptarė me qesim. 



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

KOLONIZIMI I KOSOVĖS 1912-1914

           

            Politikėn e spastrimit etnik dhe tė kolonizimit tė trevave shqiptare, Mbretėria Serbe dhe ajo Malazeze e vazhduan edhe pas pushtimit tė Vilajetit tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare. Dihet se me vendimet e Konferencės sė Ambasadorėve tė Londrės tė vitit 1912/13 kėto vise mbetėn padrejtėsisht jashtė kufijve tė shtetit shqiptar. Ato iu nėnshtruan spastrimit etnik dhe kolonizimit. Pėr kėto qėllime qarqet politike serbo-malazeze shfrytėzuan pėrvojėn e mėparshme, ushtruan terror e dhunė tė pashembullt. Njėsitė e ushtrisė, tė policisė dhe “Narodna Odbrana” bėnin gara kush do tė likuidonte mė shumė shqiptarė, kush do tė rrėnonte shtėpitė e tyre, do tė plaēkiste ose t’i kthente ata pėrdhunisht nė fenė ortodokse sllave. Dhuna e terrori  u  kthyen  nė  metoda tė preferuara pėr tė frikėsuar dhe detyruar shqiptarėt tė shpėrnguleshin ose tė zhvendoseshin nė vende tė tjera. Kjo fushatė u shoqėrua me shpėrnguljen masive, me grabitjen e pasurive dhe me djegien e fshatrave tė tėrė shqiptare, si dhe me kolonizimin e ardhacakėve serbo-malazezė.

 

            Qarqet politiko-ushtarake shoveniste serbo-malazeze (1912-1914) nuk u kėnaqėn qė shtetit shqiptar tė vitit 1912-1913 ia imponuan dhe ia shkėputėn pjesėn mė tė madhe tė tokave tė veta. Kėshtu, nga tė dhėnat kadastrale tė administratės osmane shihet se trevat shqiptare qė nga Mesjeta e hershme e deri mė 1912 kishin njė sipėrfaqe prej 115.000 kilometra katrorė. Nga ky territor, u  krijua  shteti  shqiptar nė hapėsirė vetėm nė 28.748 kilometra katėror. Madje ato qarqe tentuan qė edhe viset e okupuara tė Kosovės, tė Maqedonisė Veriperėndimore dhe pjesė tė tjera tė aneksuara nga Mali i Zi, por sė bashku me shovenistėt grekė tentonin qė edhe Kosovėn dhe viset tjera t’i shndėrrojnė nė Toplicė e t’i zbraznin nga popullsia autoktone shqiptare, popullsi kjo qė ishte mė e vjetėr se kėto sllave sė paku dy milenium vjetėsh dhe nė vend tė tyre tė vendosin elementin sllav, kryesisht serb e malazez, siē edhe u veprua.

 

Kėto pushtime u justifikuan nė konferencėn e ambasadorėve tė mbajtur nė Londėr nė vitin 1913, ku jashtė shtetit shqiptarė tė shpallur mė 28 Nėntor 1912, mbetėn pjesa dėrrmuese e tokave shqiptare, si Kosova, Kosova Lindore, Maqedonia Perėndimore, pjesė tė Malit tė Zi, Ēamėria etj. Shteti shqiptarė u cungua. Nga 90.270 km² (Vilajeti i Kosovės mė 32.900 km², Vilajeti i Shkodrės me 10.270 km², Vilajeti i Manastirit mė 28.500 km² dhe Vilajeti i Janinės me 17.900 km²) u pėrfshinė vetėm 28.500 km² apo 32,24% tė tėrėsisė etnike tė tokave shqiptare, tregon qartė pėr padrejtėsinė qė i bėhej kombit shqiptarė qysh atėherė. Njėherit, nė saje tė okupimit tė tokave shqiptare, shtetet fqinje rritėn territoret e tyre nė kėto pėrmasa: Serbia zgjeroi territorin e vet pėr 82% dhe popullsinė pėr 55%, Mali i Zi territorin pėr 62% dhe popullsinė pėr 100%, Bullgaria territorin pėr 29% dhe popullsinė pėr 3%, ndėrsa Greqia territorin pėr 68% dhe numrin e banorėve pėr 67%. Prandaj, me pushtimin e 67,79% tė territorit shqiptar, u bė zgjerimi i territoreve tė shteteve orthodokse tė Ballkanit dhe zvoglimi katastrofal i territorit tė shtetit shqiptar.[29]

 

            Me qėllim tė realizimit tė kolonizimit tė Kosovės dhe tė dėbimit tė shqiptarėve nga atdheu, menjėherė pas pushtimit tė tokave shqiptare, ushtritė pushtuese serbe, malazeze e greke, repartet e xhandėrmėrisė, si dhe formacionet ēetnike, tė krijuara e tė armatosura nga shteti serb, ndėrmorėn njė fushat tė pashembullt terrori e gjenocidi shfarosės, e cila u shoqėrua me shpėrngulje masive, me grabitjen e pasurisė dhe me djegien e fshatrave tė tėra shqiptare, si dhe me kolonizimin me ardhacakė serbo-malazez. Politika e dhunės, qė iu imponua shqiptarėve nė tė ashtuqujturat “viset e reja”, siē u quajtėn nga qarqet serbe nė atė kohė Kosova dhe trevat e tjera shqiptare tė aneksuara, synonte spastrimin etnik dhe shkombėtarizimin e tyre. Terrori antishqiptar u shoqėrua me njė sėrė masash ekonomike-administrative, me ndryshimin e sistemit tė taksave, tė cilat ēuan Kosovėn dhe popullin shqiptarė nė buzė tė greminės.[30] Politika antishqiptare u shoqėrua edhe me pėrpjekjet pėr ndryshimin e pėrkatėsisė fetare tė popullsisė. Jo vetėm mbi shqiptarėt e besimit mysliman, por edhe nė ata tė besimit katolikė, duke u munduar qė me dhunė t’ia imponon fenė ortodokse.[31]

 

Pėrveē vrasjeve, dėbimit dhe dhunės nga Kosova, ata ndėrmorėn aksionin e pėrgjakshėm pėr t’ua ndėrruar fenė shqiptarėve, pėr t’i kryquar dhe pėr t’i serbizuar, si shqiptarėt myslimanė, ashtu edhe ata katolikė. Kėtė masė tė konvertimin e ndėrmorri pushteti malazez nė Rafshin e Dukagjinit, nė pjesėn qė e kishte aneksuar. Pėrmes diktaturės ushtarake e policore “i tubonin shqiptarėt me dhunė, i vėnin nė rresht me flamur pėrpara dhe i ēonin nė kishė” U vranė e u pushkatuan me mijėra vetė. Kjo kryqėzatė e ushqyer me helmin e urrejtjes fetare e kombėtare, shekuj me radhė nga kisha e qeveritė e tyre, korri shumė viktima tė pafajshme. Fshatrat shqiptare rrethohen, plaēkiten dhe u vihet flaka. Fshatra tė panumėrta u rrėnuan pėr tokė, u shndėrruan nė grumbuj  gėrmadhash. Oficerėt serbė shpallnin se “paqja efektive nė Shqipėri mund tė arrihet vetėm duke i shfarosur krejtėsisht shqiptarėt”. Urdhėri suprem i Beogradit ishte i prerė: “Duhet mėsuar ai popull i egėr pėr tė jetuar nė njė shtet modern”. Pastaj, nė gazetat serbe shkruante: “Duhet tė vdesin disa gjenerata tė shqiptarėve qė tė harrohet ēfarė bėnė serbėt ndaj tyre”.[32] Ata kanė thyer dyert e shtėpive dhe kanė masakruar kėdo qė gjenin brenda, pa pyetur nė ishte i ri apo plak, burrė a grua. Njė dėshmi tjetėr qė dėshmon edhe kėte. Se nė tregun e Prishtinės, mė 18 tetor 1912 mė njė lirė ari tė Turqisė mund tė bliheshin 82 fesa turq. Mė 10 nėntor 1912, po nė kėtė treg, njė fes mund tė blihej me 82 lira ari. Ngritja kaq e lartė e ēmimit ishte bėrė pėr shkak se ushtria serbe likuidonte tė gjithė njerėzit me plisa tė bardhė, ndėrsa i kursente ata qė mbanin fesin turk nė krye.

 

            Sipas tė dhėnave tė Komitetit tė Kosovės, nėpėr burgjet e Serbisė, Malit tė Zi e Greqisė, nė kėtė periudhė, janė mbytur ose kanė pėsuar rreth 23 mijė shqiptarė. Shoqata e imamėve myslimanė pohon se nė territoret etnike shqiptare, nė kėtė periudhė, kanė qenė 21 mijė varre dhe kufoma tė masakruara nga ana e xhandarmėrisė. (Nė kėto shėnime nuk janė pėrfshirė tė vdekurit gjatė luftės tetor-nėntor 1912). Nė Kosovė janė shėnuar pesė varreza masive. Vetėm nė Gazimestan nė periudhėn janar-maj 1913 janė likuiduar mbi 5000 shqiptarė etnikė.[33]

                                                               

            Pas okupimit tė Kosovė nga Serbia dhe Mali i Zi, pas vendosjes sė pushtetit ushtarak serb e malazez, nga nėntori i vitit 1912 deri nė qershor tė vitit 1914, Kosova u shkatėrrua mė shumė se gjatė gjithė pushtimit pesėshekullor osman. Serbia dhe Mali i Zi gjatė vitit 1913-1914 dogjėn e rrafshuan 235 fshatra shqiptare, 133 serbėt e 102 malazezėt”.[34]  Leo Freundlich, shkruan: “Mijėra e mijėra burra, femra, pleq e fėmijė tė vrarė e tė mbytur me tė therrura, fshatra tė djegura dhe shtėpi tė plaēkitura, gratė dhe vajzat e ēnjerėzuara, njė vend i shkretėruar, i plaēkitur, i larė me gjak i turpėruar, dėshmon se serbėt nė Shqipėri nuk hynė si ēlirimtarė, por si vrasės tė shqiptarėve... Fshatra tė panumėrta u rrafshuan me tokė, u masakruan njerėz tė panumėrt nė mėnyrėn mė shtazarake. Vendi, ku gjeneratat e zellshme tė shqiptarėve tė varfėr, krijuan atdheun e tyre, u shndėrrua nė grumbuj gėrmadhash. Njė popull i tėrė u kryqėzua me gjak dhe Evropa hesht....”[35] M. Edit Durham, shkruan mė 1913: “Nė Shalė, myslimanėt ose duhet tė pagėzoheshin ose do tė mbyteshin. Njė njeri nga Peja rrėfente: “Ēdo ditė telalli thėrret nėpėr rrugė: - Qeveria do tė pushkatojė sot nja dhjetė vetė! Asnjeri nuk di se cilėt janė kėta njerėz dhe pėrse vriten. I shpiejnė pėrpara njė grope qė do tė jetė varri i tyre. Pastaj 12 ushtarė shtijenė mbi ta derisa bien pėr dhe. Atyre u hidhet dheu pėrsipėr, pa marrė parasysh se janė gjallė apo tė vdekur. Njerėzit hidhen nė ujin e akulltė tė lumit, e pastaj detyrohen tė qėndrojnė pranė prushti tė zjarrit deri tė kėrkojnė mėshirė. Dhe ēmimi pėr tė gjithė kėtė ishte tė kthyerit nė fenė e krishterė. Shumė nga kėta qė ishin pagėzuar nė tmerr, vinin tek unė”.[36]

 

            Krahas metodave tė gjenocidit, vrasjeve, djegieve, rrėnimeve tė vendbanimeve etj. shqiptare, filloi edhe procesi i serbizimit tė trevave shqiptare tė pushtuara dhe tė robėruara, pėrkatėsisht kolonizimi i trevave shqiptare me elementin serb e malazez. Ērrėnjosja e autoktonėve shqiptarė dhe rrėnjosja e ardhacakėve serbė, pėrbėnte njė proēes tė gėrshetuar, tė organizuar e tė drejtuar nga Beogradi. Proces i shpopullimit tė shqiptarėve dhe popullimi me kolonė serbė e malazezė dhe proces i shpronėsimit tė shqiptarėve dhe pronėsimit tė kolonėve.

 

            Me qėllim qė kolonizimi tė arrinte ritme tė larta e tė ngutshme ashtu si nė Jabllanicė, nė Leskoc, Pusta Rekė etj., nė vitet 1877-78, Mbretėria serbe i hapi rrugėn edhe emgiracionit serb jasht vendit, deri edhe jashtė kontinentit. Lidhur me kėtė fletorja e Beogradit “Ballkan”, nr. 6, e shkurtit 1914 njoftonte urdhėresėn pėr kolonizimin e “viseve tė reja”, sipas sė cilės “edhe serbėt qė banojnė nė Amerikė, me origjnė nga Mali i Zi, Bosnja, Serbia e nga Hungaria Jugore do tė merrėn parasysh. Nė fakt mund tė pėrfitojnė edhe serbėt me banim nė monarki” (Austro-Hungaria, J.O.).[37]

 

            Ky proces gjenocidal ndaj popullatės shqiptare u shoqėrua me dėbimin e tyre nė Turqi e nė Shqipėri. Sipas disa vlerėsimeve nė periudhėn ndėrmjet viteve 1912-1914 nė Turqi u shpėrngulėn rreth 500.000 njerėz. Ndėrsa, vetėm nga Kosova prej vitit 1913-1915 pėr tė shpėtuar kokėn nga gjenocidi shtetėror serbomalazez u detyruan tė shpėrngulen mė se 120.000 shqiptarė.[38] Nė anėn tjetėr njė numėr prej mijėra kolonėve u vendos nė trevat e Kosovės, posaēėrisht nė tokat e shqiptarėve tė ikur nga atdheu pėr shkak tė dhunės e terrorit. Sipas disa shėnimeve, organet serbe sollėn nė Kosovė rreth 20 mijė serbė, shumica e tyre kriminelė. Ata u vunė nė funksion tė grindjeve dhe tė konflikteve ndėrnacionale, duke u rekrutuar nė xhandarmėri dhe nė provokatorė ndaj shqiptarėve. Ndėrsa, nė atė pjesė tė Kosovės, ku okupator ishte Mali i Zi, nėpėrmjet “Ligjit special pėr kolonizim”, nė pronat shqiptare nė Pejė e nė Gjakovė u vendosėn rreth 6000 kolonė malazezė.[39] Kėto toka pushteti menjėherė ose gjatė kohės sė Mbretėrisė jugosllave ato i pronėsoi nė duar tė ardhacakėve, kėshtu duke ndryshuar nė masė tė madhe gjendje kadastrale tė pronarėve faktik tė tokave.

 

            Kolonizimi i trevave shqiptare tė pushtuara me elementin sllavė, siē u tha kishte filluar menjėherė pas okupimit nė vitin 1912, ajo u sanksionua me dekretligje tė veēanta, qė dolėn nė tė dy mbretėritė nė fillim tė vitit 1914. Me kėto pėrligjeshin tė gjitha padrejtėsitė qė u ishin bėrė deri atėherė shqiptarėve. Kėto ligje u hartuan nė njė mėnyrė tė tillė qė tė arrihej efikasiteti sa mė i madh nė shpronėsimin e fshatrave shqiptarėvė dhe qė tė favorizoheshin e tė stimuloheshin kolonėt sllavė pėr tė jetuar nė viset shqiptare.

 

            Mbretėria serbe, mė 17 shkurt 1914, ua ndaloi gjyqeve ta regjistronin tokėn perdėrisa tė shqyrtohej ēėshtja e patundshmėrisė si dhe derisa tė studiohet ēėshtja e tapive. Me kėtė, qeveria dėshironte tė injorojė realitetin e dikurshėm osman lidhur me pėrkatėsinė e pronės nė rrethanat e reja shoqėrore dhe politike. Pronat nė Kosovė para okupimit tė vitit 1912 ishin mė se 90% nė duar tė popullatės vendase shqiptare, kryesishtė nė duar tė belgerėve dhe agallarėve. Menjėherė, Serbia qė mė 20 shkurt 1914, nxori “Dekretligjin mbi kolonizimin e viseve tė posaēliruara dhe tė bashkuara nė Mbretėrinė e Serbisė”, i cili mė vonė u plotėsua. Po ashtu veproi edhe Mali i Zi, i cili kishte nxjerrė “Ligjin mbi kolonizimin e viseve tė posaēliruara” prej 27 shkurt 1914. Kėto dispozita ligjore, dhe shumė tė tjera, qė merren mė vonė, shėrbejnė si mbėshtetje pėr nxjerrjen e ligjeve tė mėvonshme nė Mbretėrinė SKS, pėrkatėsisht jugosllave, si p.sh. Dekretligji mbi kolonizimin e viseve tė reja jugore i vitit 1920, i cili nė vitin 1922 aprovohet si Ligj mbi kolonizimin e viseve tė reja, Ligji mbi kolonizimin i vitit 1931 dhe shumė tė tjerė. Me ato ligje tėrė toka shpallet pronė shtėtėrore, sidomos pėr ata qė nuk kanė pasur dokumente tė shkruara, edhe pse e punonin atė me vite sepse ato ishin shkatėrruar gjatė luftėrave ose marrė nė forma tjera nga pushteti. Pra, me kėto akte juridike legalizohet dhuna ndaj shqiptarėve, tė cilėve me anė tė vėnies nė lojė tė atyre tapive tė pakta qė i dispononin iu mohohet e drejta e tyre e pronėsisė shumėshekullore mbi tokėn.[40]

 

            Me gjithė shpronėsimin e popullsisė agrare shqiptare dhe sjelljen e qindra familjeve tė kolonėve, qarqet politike serbo-malazeze nuk arritėn objektivat e caktuara: ndėrrimin e dukshėm tė pėrbėrjes etnike tė popullsisė nė dėm tė shumicės dėrrmuese shqiptare. Ky qėllim nuk u arritė pėr shkak tė rezistencės sė armatosur tė popullit shqiptar, ashtu edhe pėr shkak tė kohės sė shkurtėr tė sundimit tė kėtyre regjimeve, e veēanėrisht tė shpėrthimit tė Luftės sė Parė Botėrore, kur njė numėr i kolonėve u kthyen nė vatrat e tyre.



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

KOSOVA GJATĖ SUNDIMIT OSMAN DHE PLANET SERBE PĖR SERBIZIMIN E TROJEVE SHQIPTARE

          Pushtimi osman i trevave shqiptare, pas vitit 1389, megjithėse solli me vete ndryshime tė rėndėsishme nė planin politik, ekonomik, shoqėror e ideologjik, nuk e ndryshoi nė thelb fizionomin e strukturės etno-kulturore tė nacionalitetit shqiptar nė Kosovė dhe nė Rrafshin e Dukagjinit. Vendosja e sundimit osman nė Kosovė, shėnoi njė ndryshim rrėnjėsor nė zhvillimet politike, ekonomike dhe shoqėrore tė kėsaj treve. U asgjėsuan strukturat e pushtetit rasianė-serb dhe bashkė me to edhe pushteti ekonomik i feudalėve serbė dhe atij kishtar. Me vendosjen e sundimit osman nė Kosovė, u shėnuan ndryshime thelbėsore edhe nė jetėn shoqėrore. Kėshtu, gradualisht njė pjesė e popullsisė shqiptare braktisi fenė e krishterė dhe pėrqafoi fenė islame. Njė ndėr faktorėt, qė e lehtėsoi depėrtimin e islamit nė masėn e popullsisė kosovare ishte prirja e saj pėr t’u larguar nga autoriteti fetar i kishės serbe. Ashtu si e gjithė popullsia shqiptare e islamizuar, edhe ajo e Kosovės, ndryshoi vetėm fenė, pa prekur qenien e vet etnike shqiptare.[4]

            Nė gjysmėn e dytė shek. XVI njė pjesė e konsideruar e popullsisė arbėrore-shqiptare islamizohet dhe si rrjedhim, antroponimia e saj shndėrrohet nė antroponimi tė sferės fetare islamike. Prania e popullsisė shqiptare nė  kėtė  kohė pėrbėn nė vetvete njė dėshmi tė pakundėrshtueshme, qė provon se ajo ekzistonte aty edhe nė periudhėn e sundimit mesjetar rasian-serb, se ishte autoktone dhe vazhduese e popullsisė sė dikurshme ilire, se me sukses i kishte bėrė ballė procesit tė sllavizimit gjatė shekujve XII-XIV. Pėrveē kėsaj, pėr islamizimin e popullsisė shqiptare vepruan edhe faktorė tė tjerė ekonomikė e social-politikė.

            Dokumentacioni i periudhės pas pushtimit osman tė Kosovės hedh dritė akoma mė mirė dhe jep tė dhėna mė tė shumta, qė dėshmojnė se ato banoheshin nga popullsia shqiptare, kurse serbėt tė ardhur si kolonistė dhe si shtresė sunduese gjatė kohės sė pushtimit rasiano-serb nė kėto troje, pėrbėnin njė pakicė tė parandėsishme, por sunduese politikisht.

            Gjatė sundimit tė Perandorisė Osmane, pėrkundėr shpėrnguljes sė disa famljeve serbe nga Kosova, nė anėn tjetėr nė njėfarė mėnyre kishte vazhduar edhe vendosja e disa banorėve serbė si nga vetė Serbia, apo viset malore tė Malit tė Zi, kryesisht si ēifēinj nė trevat shqiptare. Kėshtu pushteti osman, pėrkatėsisht ēifligarėt, beglerėt i sillnin dhe i vendosnin duke u dhėnė tokė popullatės sllave nė pjesėt mė pjellore tė Kosovės, si p.sh. rreth lumit Sitnica, ku edhe sot ata janė tė vendosur nė disa vendbanime serbe. Ata kėtė e bėnin, sepse ajo popullatė ishte shumė e dėgjueshme dhe i shkonte pėrshtati beglerėve nė ēdo aspekt. Ndėrsa, te popullata shqiptare kėtė nuk ka mundur ta arrinte. Ata nė forma dhe mėnyra tė ndryshme pėrvetėsuan pushtetarėt osmanė dhe u bėnė zotėrues tė tėrthortė apo tė drejtpėrdrejtė tė vendeve dhe tė anėve tė ndryshme me shumicė absolute shqiptare, por edhe tė territoreve, tė cilat deri nė atė kohė nuk ishin tė banuara.

            Nė bazė tė burimeve arkivore historike e tė tjera, tė cilat fatkeqėsisht janė tė pakta, por megjithatė dėshmojnė se nė trevat e Sanxhakut tė Ni**** dhe mė gjerė qė nga antika e deri nė shekullin XIX ekzistonte njė kontinuitet i popullsisė shqiptare.[5] Kėtė e dėshmojnė edhe me faktin, se nė njė dokument arkivor tė datės 30 nėntor 1584, nė mes tjerash thuhet: “Krysheci me pesė fshatra dhe me 1500 frymė shqiptarėsh...”[6]  Mirėpo, sikurse edhe nė trevat tė tjera, edhe kėtu kishte lėvizje  tė  mėdha  tė popullsisė,  e sidomos tė asaj shqiptare. Kjo lėvizje ishte pasojė e imigrimit dhe emigrimit tė popullsisė, qė ka qenė gjithnjė dukuri historike e kushtėzuar prej lloj-lloj shkaqeve, por qė ka mbizotėruar shkaku ekonomiko-social dhe shoqėror, por shpeshherė edhe ai politik.[7]

Siē dihet, nė vitin 1689, me nxitjen e perandorisė austriake, nė Ballan shpėrtheu njė kryengritje antiosmane e fuqishme. Njė ndėr krerėt e saj ishte arkipeshkopi Pjetėr Bogdani, i cili kishte lidhje tė drejtpėrdrejtė me gjeneral Pikolominin, pėrēuesin e ndikimit austriak pėr kryengritje nė Ballkan. Pas njė rezistence jo aq tė gjatė, disa mujore, Austria u tėrhoq dhe kryegritja dėshtoi. Porta e Lartė, si ndėshkim, e shpalli “zonė nėn ferman” njė pjesė tė mirė tė Kosovės. Pikėrisht pėr kėtė shkak, popullata e shpallur fermanlie, mė saktė pjesa kryengritėse e saj, e cila nė masė pėrbėhej prej shqiptarėsh, u detyrua tė largohej nga trualli i vet pėr t’iu shmangur diskriminimit. Burimet historike tregojnė se gjatė kėsaj tėrheqjeje popullsie, qė ra nė sy tė historisė, serbėt nuk pėrbėnin shumicė. Edhe serbėt u bashkuan me austro-hungarezėt pėr tė luftuar kundėr Perandorisė Osmane, por, mbasi kryengritja u shtyp, nuk pati shpėrngulje masive tė tyre. Ajo pjesė kryengritėsish serbė qė u detyrua tė largohej, ndoqi drejtimin e veriut dhe u vendos nė Vojvodinė. Shpėrngulje pėr shkak tė pjesėmarrjes nė kryengritje pati kryesisht nga luftėtarėt shqiptarė.

Pikėrisht kėtij momenti “boshllėku” fiktiv, kur prania shqiptare nė strukturėn demoetnike tė Kosovės pati rėnie relative, i referohet mė sė shumti dija serbe pėr tė provuar se shqiptarėt “u dyndėn” drejt veriut pėr tė zėnė troje tė tė tjerėve, nė fillim tė shekullit tė 18-tė. Ndėrsa e vėrteta ėshtė e thjeshtė: Kur, mė 1710, Porta e Lartė e hoqi regjimin “nėn ferman”, shqiptarėt kryengritės u rikthyen nė trojet e mėhershme. Shkenca serbe pikėrisht nė kėtė moment e fillon historinė: shqiptarėt e ripopulluan Kosovėn nė shekujt 17-tė dhe tė 18-tė, sepse Perandoria Osmane e favorizoi dyndjen e tyre si shpėrblim pėr ndėrrimin e fesė dhe si ndėshkim pėr serbėt fanatikė. Asaj nuk i intereson kronologjia absolute, mjafton njė kronologji relative, qė shqiptarėt t’i gjejė nė mungesė.[8]

Njė pjesė e popullsisė shqiptare qė ishte vendosur pėrkohėsisht nė viset malore tė Shqipėrisė Qendrore, pas pėrfundimit tė luftės austro-osmane qė zgjati gati 20 vite,  filloi gradualisht pėrsėri tė kthehet nė vendbanimet e tyre tė mėparshm nė territoret e sotme tė Kosovės dhe mė gjėrė, qė atėherė administrativisht kryesisht jetonin nė Sanxhakun e Vushtrrisė, Prizrenit etj. Por njė pjesė e popullsisė shqiptare e besimit orthodoks si edhe tė asaj katolike qė kishte qenė e inkuadruar nė radhėt e ushtrisė austriake, nga frika e ushtrisė osmane u shtėrnguan tė dynden nė Vojvodinė e vende tė tjera tė asaj ane, e jo popullsia serbe qė numėrohej nė gjishtrinjė e njė fakt ajo ishte me prejardhje vllehe e serbizuar nė mesjetė, siē ishte serbizuar edhe njė pjesė e popullsisė shqiptare tė besimit tė krishterė.[9]

Pėrpjekjet e shqiptarėve pėr ēlirim kombėtar nuk pushuan asnjėherė, por pėrkundrazi ato vazhduan duke gjetur forma tė reja tė rezistencės, me qėllim qė tė ēlirohen nga sundimi i Perandorisė osmane.

                Ēlirimi i viseve tė Pashallėkut tė Beogradit[10] dhe 6 nahijet[11] gjatė viteve 1800   e deri nė vitet 1875 ishte e drejtė  legjitime  serbe. Mirėpo, nė  anėn   tjetėr, ajo largoi popullatėn joserbe nga ato treva. Kėshtu sipas njė shėnimi historiografik nga periudha 1800 e deri nė vitin 1875 cek se qarqet ushtarake dhe qeveritare serbe i larguan nga viset e lartėpėrmendura dhe nga Lugina e Moravės, siē thuhet aty, rreth 150.000 banorė shqiptarė.[12] Regjimet e dinastisė sė Obrenoviqėve (1817-1903) vazhduan politikėn terroriste shtetėrore ndaj shqiptarėve e boshnjakėve e gjatė viteve ‘30 tė shekullit XIX, me qėllim tė spastrimit etnik. Nė frymėn e kėsaj politike, qeveria e Principatės sė Serbisė urdhėroi me 1832 qė ēdo shqiptari dhe boshnjaku, qė kapet nė territorin e Serbisė, t’i mėshohen nga 25 tė rėna me shkop, ndėrsa mė 1834 urdhėroi qė tė pėrdoret ushtria pėr t’iu djegur fshatrat.[13]

              Politika e Mbretėrisė serbe pėrherė kishte pėr qėllim dhe synim tė pėrhershėm grabitjen e tokave shqiptare dhe zgjerimin e tyre. Serbia shpresonte qė tė shfrytėzojė rastin nė rrethanat e krijuara, pėr tė gllabėruar nė tėrėsi jo vetėm Kosovėn, por edhe tėrė Shqipėrinė bregdetare, pėr tė dalė nė detin e hapur. Qė nga viti 1844 ajo kishte pėrpiluar shumė programe, me tė vetmin qėllim pėr t’i shfarosė shqiptarėt si popull - pėr njė moment ose nė etapa. Ndėrsa, ato vise tė vendosen tė kolonizohen me elementin sllav. Ata pėr tė shkėputur pjesė nga trojet shqiptare intensifikuan veprimtarinė e tyre diplomatike. Pėr kėtė qėllim monarkia serbe, infensifikoi edhe shtypin, publikimet dhe aktivitetin shkencor, ku synonte t’i vinte njė mbėshtetje gjoja historike shkencore politikės grabitqare pushtuese tė borgjezisė serbomadhe ndaj tokave shqiptare nė Kosovė e gjetiu. Nė kėtė politikė ishte dhe ėshtė angazhuar edhe shkenca serbe, sidomos pėr sa i pėrket trajtimit tė sė kaluarės historike dhe autoktonisė sė popullit shqiptar nė viset e Ballkanit, ku jeton sot, para sė gjithash nė Kosovė dhe nė Maqedoni. Kjo “shkencė” nuk ka pasur pėr bazė normat dhe moralin shkencor, tė vėrtetėn shkencore, por vetėm interesat e politikės sė ditės, politikės antishqiptare. Shkencėtarėt e tillė pėrpiqen qė me ēdo kusht ta mohojnė prejardhjen ilire tė shqiptarėve. Ata kishin vetėm njė qėllim tė caktuar - mohimin e sė kaluarės historike etnike tė shqiptarėve, falsifikimin e historisė dhe tė autoktonisė sė tyre.[14] Pėr realizimin e kėsaj, ata pėrdorėn tė gjitha format dhe metodat diplomatike e “shkencore”, duke mos kursyer mė vonė edhe metodėn e dhunės e tė terrorit pėr spastrimin etnik tė Kosovės, shkombėtarizimin e saj dhe kolonizimin me elementin sllav.

Gadi katėr dekada mė parė, nė Vilajetin e Kosovės bėnte pjesė edhe Sanxhaku i Ni**** me kazatė e saj tė Vranjės, tė Pirotit, tė Leskocit ku prania e shqiptarėve ishte e konsiderueshme. Por Kongresi i Berlinit, Sanxhakun e Ni**** ia dha Serbisė, pėr tė kėnaqur Rusinė, e cila e kishte fituar luftėn kundėr Perandorisė Osmane. Sė bashku me Sanxhakun e Ni****, Vilajeti i Kosovės pėrfshinte nė gjirin e vet troje etnike shqiptare. Kėtė e pohojnė, midis tė tjerėve, tre vezhgues tė huaj objektivė, tė cilėt disa dekada pėrpara Kongresit tė Berlinit, i vizituan kėto troje. Qė te tre kėta vėzhgues, njohės tė mirė tė Gadishullit Ballkanik, studimtari erodit freng Ami Boue mė 1810, analisti i mprehtė britanik E. Spenser mė 1847 dhe shkencėtari i njohur austriak J. Hahn mė 1853, kishin dhėnė nė mėnyrė tė pėrafėrt edhe konturet e trojeve ku shqiptarėt ishin tė pranishėm nė kohėn e tyre. Sipas tyre, shqiptarėt ishin tė pranishėm nė Veri deri nė Nish, Leskofc dhe Vranjė, nė Lindje deri nė Kumanovė, Perlep dhe Manastir, nė Jug deri nė Konicė, Janinė dhe Prevezė, pa qenė nevoja tė pėrsėritet se nė periferi tė kėsaj treve kishte pėrzirje etnish, ku shqiptarėt formonin diku pakicėn pėrball etnive tjera.[15]

Sa i pėrket pronave tė patundėshme, ato ishin kryesisht nė pronėsi tė begėlerve dhe agallarėve shqiptarė dhe ndonjė turq, e rrallė tė ndonjė nacionaliteti tjetėr. Shumica e banorėve punonin tė ta si ēipēinjė. Perandoria osmane pronarėve u lėshonte dėshmitė pėr pronat nė formė tė tapive tė regjistruara nė kadastėr e cila mbatej me njėsinė matėse dulum etj. Nuk kishte ndonjė matje kadastrale nga pushteti i atėhershėm osman. Sipas njė dokumenti arkivor i vitit 1874 (1290 H) tė proviniencės osmane qė ruhet nė origjinal nė Arkivin e Kosovės, dėshmohet se valiu i Selanikut, Ymer Fejziu nė te shkruan: “Nga pushtetarėt ushtarakė austriako-hungarezė janė caktuar pėr fotografimin e disa terreneve tė Rumelisė, Kembrug Hambukovic dhe baroni Magdeburg. Kėta dy duhet tė fillojnė fotografimin topografikė, andaj meritojnė tė jenė tė respektuar qė t’i kryejnė punėt e besuara dhe duhet t’iu ndihmohet pėr banim, t’i sigurohen kuaj pėr udhėtim dhe pėr bartjen e mjeteve”.[16]

Shekulli i XIX shėnon pėr shqiptarėt e tė gjitha trevave njė epokė tė re, atė tė Rilindjes Kombėtare, tė lėvizjes pėr emancipimin e tyre tė gjithanshėm ekonomik, politik dhe kulturor, pėr ēlirimin nga sundimi osman dhe pėr bashkimin nė njė shtet tė vetėm kombėtar. Nė kėtė periudhė shpėrthyen shumė kryengritje tė fuqishme nė tė gjitha viset shqiptare. Ndėrsa, nė anėn tjetėr politika hegjemoniste dhe nacional-shoveniste e pushtetit serb, ndėr qėllimet kryesore ka pasur shkombėtarizimin dhe sllavizimin e tokave shqiptare qė kur janė dyndur nė Gadishullin Ballkanik e deri nė ditėt e sotme. Ajo ka ndjekur gjithmonė njė linjė tė pandryshueshme, atė tė spastrimit etnik tė tokave shqiptare nga banorėt e saj tė lashtė iliro-shqiptarė, duke pėrdorur tė gjitha mjetet mizore si vrasjet, terrorin, shpėrnguljen e njė numri sa mė tė madh shqiptarėsh nga atdheu i vet dhe shkombėtarizimin e atyre qė mbeteshin deri nė asimilimin e plotė, si dhe nė anėn tjetėr kolonizimin e atyre trojeve me elementin serb. Gjatė gjithė historisė, pushteti serb bėri ēmos pėr t’i serbizuar viset etnike shqiptare.

            Programi i politikės  sė jashtme tė Serbisė pėr pushtimin dhe kolonizimin e viseve shqiptare u pėrpunua nė “Naēertanie” (1844) tė Ilia Garashaninit - politikan dhe mė vonė kryeministėr i Qeverisė sė Mbretėrisė sė Serbisė. Pėrmbajtja e “Naēertanies”  mbėshtetet nė krijimin e tė ashtuquajturės Serbi Jugore me tė cilėn nėnkuptohej Kosova e Maqedonia me tokat shqiptare tė saj, por edhe Shqipėria Veriore, pėr tė krijuar kėshtu tė ashtuqujturėn “Perandori tė car Dushanit”.  “Naēertania” rrezatoi nė shtetin serb, nė organet dhe nė institucionet e tij, sikurse edhe nė aktivitetet e pushtetarėve tė tij prej vitit tė pėrpilimit tė saj e deri nė ditėt tona. Nė objektivat e “Naēertanies” kanė gjetur mbėshtetje sidomos politika e gjenocidit tė pushtetit serb ndaj shqiptarėve. Format kryesore tė politikės gjenocidale tė pushtetit serb ishin dhe ngelėn dėbimi dhe deportimi i shqiptarėve nga trojet e veta dhe kolonizimi i kėtyre trojeve me popullsi sllave.

            Pushteti serb mė 1856, me Marrėveshjen e Paqės sė Parisit kishte fituar njėfarė tė drejte qė t’i largojė tė gjithė shqiptarėt nga qytetet e Shumadisė, si dhe nga Hercegovina.      Duhet theksuar se shqiptarėt deri kah fundi i shekullit XIX qenė tė vendosur nė shumicėn e qyteteve dhe qytezave, fshatrave tė Sanxhakut tė Ni**** e mė gjėrė. Pjesa dėrrmuese e familjeve shqiptare ishin pėrqėndruar nė qarkun e Toplicės (Rrethi i Prokuplės, Dobriqit, Kosanicės dhe pjesė tė Jabllanicės e tė Pustarekės me Kurshumli), Qarkun e Vranjės (pjesė tė Rrethit tė Pustarekės dhe Jabllanicės, rrethi i Leskocit, Polanica, Gėrdelica, Masurica, Pqinja, Inogoshtė etj.), si edhe nė Qarkun e Ni****, e ndoshta disa edhe nė atė tė Pirotit. Banorė shqiptarė kishte edhe nė vende tjera, e sidomos nė qytete, si psh. nė Qupri, Paraqin, Uzhicė, Krushec, Aleksinc, Karanovc (Kralevė) e deri te Beogradi.[17]

            Disa vendbanime, pėrbėheshin vetėm prej popullatės shqiptare, kurse te disa tė tjera, ajo ishte e pėrzier me popullatėn serbe (diē pak me atė ēerkeze, etj.).

Rrjedha e historisė sė Kosovės shqiptare, ndryshoi me pėrmasa tė tjera, pas Kongresit tė Berlinit mė 1878 me shkėputjen e Sanxhakut tė Ni**** nga trugu i Vilajetit tė Kosovės. Nga ai Vilajet gjatė dimrit tė vitit 1877/78 u bė spastrimi etnik i shqiptarėve me masat mė radikale gjatė marshimit tė ushtrive serbe nė kėtė Sanxhak. U bė pastrimi i mė se 700 vendbanimeve shqiptare dhe tė pėrzira me popullatė tjera serbe, ēerkeze etj. me mė se 200.000 tė dėbuar dhe vendosja e tyre kryesisht nė trevat e sotme tė Kosovės por edhe shpėrngulja e tyre nė masė tė madhe nė trevat e sotme tė Turqisė.[18] Po ashtu gjatė viteve 1877/78 ushtria serbe kishte dėbuar nga shtėpitė e veta stėrgjyshore 350.000 shqiptarė tė Saxhakut tė Ni****, Pirotit, Jeni Pazarit, Plavės, Gucisė, Hotit e Grudės si dhe nga njė pjesė e Kosovės Veriore deri te periferia e Prishtinės.

            Ushtarakėt serbė pėr tė realizuar qėllimin e dėbimit dhe tė kolonizimit kishin pėrdorur mjetet mė brutale tė likuidimit fizik tė shqiptarėve, duke mos i kursyer as fėmijėt, gratė e pleqtė. Mbi 35.000 shqiptarė tė moshave tė ndryshme gjetėn vdekjen nga zjarri i armėve, i bajonetave, nga djegiet pėr sė gjalli, nga ngrirjet nė dėborė e akulli. Pati edhe shumė nėna tė ngrira me foshnje nė gji. Pastaj ata plaēkitėn, dogjėn e shkatėrruan shumė fshatra shqiptare. Djegiet e shkatėrrimet e shtėpive tė shqiptarėve qenė tė pallogaritshme, gati tė gjitha fshatrat shqiptare u bėnė shkrum e hi nė kulm tė dimrit  tė ashpėr. Vetėm  nė njėrėn nga lagjet e qytetit tė Ni**** qenė bėrė shkrum e hi 300 shtėpi shqiptare. Grabitjet e pasurive ishin masive, duke nisur qė nga stolitė dhe deri te mobiljet, shtrojė-mbulojė, veshjet, paratė, drithėrat, bulmetrat, bagėtitė etj.[19]

            Dėbimi i shqiptarėve me dhunė nga Sanxhaku i Ni**** u bė gjatė dimrit tė vitit 1878/78, nė kushte shumė tė vėshtira. Popullata e dėbuar gjatė rrugės kishte pėsuar mjaft. Shumė fėmijė, pleq e tė tjerė kishin vdekur nėpėr dėborėn e madhe, ndėrsa bagėtia kishte ngordhur. Kėtė e dėshmojnė shumė dokumente tė kohės. Shfarosja e shqiptarėve bėhej nė mėnyrat dhe me metodat mė mizore dhe mė barbare, pėr ēka dėshmojnė edhe vetė serbėt. “Disa familje shqiptare iknin dhe tėrhiqeshin nė  luginėn e lumit  tė Moravės Jugore, nėpėr tė ftohtit e madh, pranė rrugės, nėpėr grykėn e Gėrdelicės deri te Vranja dhe Kumanova, shiheshin fėmijėt tė hedhur dhe tė vdekur dhe pleq tė ngrirė. Tėrheqja ka qenė tragjike, kuajt dhe qetė tėrhiqnin ngadalė qerret nėpėr borė, sepse qerre kishte pak. Disa fėmijė tė hedhur, tė humbur apo gjysmė tė vdekur nga lodhja dhe uria kanė qenė tė enjtur dhe tė fryrė si daullja, disa i linte shpirti atėherė kur tanėt i ushqenin, ose pas ngrėnies”.[20] Mbreti serb Millan Obrenoviq, pėr tė arritur kėtė qėllim, ushtarėve tė vet serbė u kishte shpėrndarė proklamata, nė tė cilėn thuhej: “... sa mė pak shqiptarė qė tė mbetėn nė territoret e ēliruara nga Turqia, aq mė shumė do tė kontriboni pėr shtetin. Sa mė shumė shqiptarė tė shpėrngulur, aq mė tė mėdha meritat pėr atdhe.”[21] Shkrimtari serb Jovan Haxhivasileviq, shpjegon qėllimet e qeverisė serbe pėr pushtimin e territoreve nė jug. Ai shkruan se dėbimi i shqiptarėve u bė me qėllim “ Serbia tė bėhej shtet i pastėr nacional” dhe tė krijohet mundėsia “qė aksioni serb nė tė ardhmen tė drejtohej kah pjesėt e Kosovės”... “Me ndjekjen e arnautėve, disa fshatra nė ato anė mbetėn plotėsisht tė shkreta. Disa fshatrave nuk u diheshin emrat, sepse nuk kishte kush t’i tregonte, prandaj ato fshatra tė shkreta tė Sanxhakut tė Ni**** - Prokuple, Leskofc, Vranje duhet tė popullėzoheshin”.[22]      Popullata e dėbuar shqiptare nga Sanxhaku i Ni****, kryesisht u vendos nė territorin e Kosovės sė sotme, disa u vendosėn nė territorin e Maqedonisė, e shumė prej tyre tė mjerė pėrfunduan jashtė Kosovės, tej Bosforit, nė shkretirat e Anadollit e mė gjerė.

Sipas statistikave turke okupatori serb nė sanxhaqet e Ni**** dhe tė Pirotit do t’i pėrvetėsoj pėr koloėt sllavė 48.000 shtėpi tė shqiptarėve, 42.000 shtalla bagėtish, 18.000 hambarė drithėrash, 48.000 maxhe buke. Nga ēdo shtėpi serbėt kishn rrėmbyer nga Nishi deri te  Prishtina prej 20 e deri nė 4000 dele, 3 deri 50 lopė, 40.000 kuaj, 50.000 qerre dhe mjete tė tjera shtėpiake tė shqiptarėve.

            Duke u mbėshtetur nė Ligjin mbi kolonizimin e tė huajve, nga 2 marsi 1865, pushteti serb tė gjitha pronat e shqiptarėve do t’i kolonizojė me banorė serbė e malazezė, keryesisht nga viset e Malit tė Zi dhe nga pjesė e paokupuar e Kosovės. Pushteti serb me 3 janar 1880 nxjerr Ligjin pėr viset e reja tė kolonizuara. Me kėtė ligj regjimi serb e pėrligji plaēkitjen e cila ėshtė bėrė nė popullatėn shqiptare tė Sanxhakut tė Ni****. Pronat shqiptare pa kurrfarė kompenzimi u morrėn nga pushteti serb. Nė to u vendosėn shumė familje nga viset e ndryshme tė Serbisė dhe njė numėr  vogėl edhe nga treva e sotme e Kosovės. Mė 1879 ishte themeluar komisioni pėr kolonizim. Secili sllav kishte tė drejtė tė shkruaj lutje pėr tė marrė tokė tė braktisur nė tė ashtuquajturin “Arnautllėk”. Lidhur me kėtė Franc Kanic, thekson se 7500 persona nė valėn e parė janė lajmėruar pėr kolonizim nė Toplicė deri tė Molla e Kuqe afėr Ni****.[23] Kolonizimi i kėtyre trevave shqiptare ishte bėrė kryesisht nga malazeztė  nga Mali i Zi dhe nga disa banorė serbė tė ikur nė kėtė kohė nga Kosova. Sipas urdhėresės sė qeverisė serbe nga Kosova nė Sanxhakun e Ni**** gjatė vitit 1979 janė vendosur rreth 5600 serb.[24] Kolonizimi vazhdoi edhe nė vitet e mėtutejshme. Nė fushatėn serbe pėr kolonizimin e Toplicės 1880-1899, pronat e shqiptarėve do t’i pėrfitojnė 5600 serbė nga Kosova dhe 9200 malazezė nga Mali i Zi.[25]

Nė valėn e kryengritjeve tė pėrgjithshme shqiptare (1908-1912), qeveria e Serbisė e ka shpallur Programin e ri serbomadh me titull: ”Direktiva pėr punė me shqiptarėt” (Direktiva za rad sa Arnautima), duke dėshiruar qė tė shkatėrrojė tėrė njė popull. Nė atė program nė mes tjerash dedikuar opinionit evropian me titull “Arnauti i velike sile”, tė autorit Vlladan Gjorgjeviqit. Ai pamflet prej 188 faqesh, pushteti serb qė tė arrijė lejėn pėr likudimin e shqiptarėve, tė publikuar nė disa gjuhė, qė mė atė tė “dėshmon” se “shqiptarėt nuk e kanė gjuhėn, nuk i kanė librate veta (letėrsinė), nuk e kanė historinė e vetė, me ate sipas orientimeve (programeve) serbomadhe nuk kanė tė drejtė nė jetė, nuk kanė tė drejtė tė ekzistojnė, nuk kanė tė drejtė tė formojnė kurrfarė shteti”. Jo vetėm kjo, ministri i punėve tė jashtme tė Mbretėrisė sė Serbisė qartatas do tė kėrkojė nė Vjenė qė shqiptarėt “tė likuidohen sikurse janė likuiduar popujtė e Afrikės Veriore”.[26]

Sukseset e mėdha qė dolėn nga kryengritjet shqiptare nė fillim tė shek. XX i shqetėsuan pa masė shtetet ballkanike Serbinė, Malin e Zi, Greqinė dhe Bullgarinė. Prandaj ata nė mars-maj 1912 lidhėn Aleancėn Ballkanike me qėllim tė pushtimit tė trojeve shqiptare dhe qėllime tė tjera. Nikolla Pashiqi kishte hartuar projektin nė vitin 1912 –Ēka don Serbia?.. “Serbia don qė tė zbatohen ato urdhėra nga Kongresi i Berlinit, tė cilat po presin qė tė realizohen qė 34 vjet. Serbia don tė punojė nė frymė e Evropės. Ajo don qė tė realizohet dėshira dhe qėllimi i Fuqive evropiane. Ajo don qė  edhe gjakun ta derdhė vetėm qė tė realizohet ėndėra e vėllezėrve tė saj. Ajo don qė nė rrezik dhe nė harxhime e saj tė realizohen vendimet e Fuqive evropiane..”[27] Trupat serbe shfrytėzuan dobėsimin e forcave osmane nga kryengritjet e shumta shqiptare, dhe duke lidhur aleancėn me shtetet ballkanike, ato hynė nė Kosovė.

Mė vonė, pėrkitazi me kėtė pushteti serbė pėrherė pėrgatitej pėr pushtim tė Kosovės dhe tė trevave tė tjera shqiptare. Nė vitin 1911 e kishte urdhėruar konsullatėn e vet nė Prishtinė dhe doganat nė Rashkė dhe nė Javor qė tė bėnin regjistrimin e popullatės serbe, aty kėtu edhe tė ndonjė vendbanimi shqiptar. Nė regjistrimin e popullsisė nė terren ishin angazhuar mėsuesit dhe priftėrinjt. Aksioni i regjistrimit ishte kryer nė 230 fshatra. Pėrveē tjerash, kėto shėnime pėr numrin e banorėve serbė dhe tė tjerė, shėrbente nė shfrytėzimin e tyre nė luftėn e ardhshme.[28]



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

DEPĖRTIMI I SLLAVĖVE NĖ BALLKAN DHE VENDOSJA E TYRE NĖ TREVAT ILIRO-ARBĖRORE

Trevat iliro-arbėrore tė Kosovės, pas sundimit romak, pėrkatėsisht  bizantin, e pastaj njė kohė edhe bullgar, kaluan nėn sundimin e shtetit tė Rashės nė krye me Stefan Nemanjėn (1165-1195), qė e pushtoi pjesėrisht edhe Kosovėn. Pushtimi i plotė i Kosovės u bė mė 1216. Bashkangjitja e Rraf**** tė Kosovės dhe tė Rraf**** tė Dukagjinit, nė administratėn shtetėrore tė Rashės shėnon fillimin e ekzistimit tė etnikumit serb nė kėto vise.

 

            Duhet theksuar se nė shekullin VI-VII, kur sllavėt shkelėn Ballkanin, shumė sllavė u dyndėn nė Ilirik dhe shkaktuan fatkeqėsi tė papėrshkrueshme. Pasi kaluan njė kohė tė gjatė me grabitje, ata mbushėn rrugėt me trupa, robėruan shumė njerėz, plaēkitėn gjithēka. Nė tokat ilire ata rrėmbyen e vranė me mijėra njerėz, duke depėrtuar edhe nė vendet mė tė fshehura tė atyre anėve, prandaj banorėt e kėtyre vendeve u detyruan tė marrin malet dhe tė fshehen nėpėr pyje. Kėshtu, duke u lėnė lirisht tė trashėgojnė tė gjitha tė arriturat kulturore e shpirtėrore qė nėpėr shekuj i arritėn vetė. Kudo qė kalonin sllavėt, plaēkitnin, masakronin, varnin, digjnin vendbanime etj. Kėshtu ata, me zjarr e me hekur, arritėn tė tkurrin ndjeshėm hapėsirėn e banuar nga banorėt autoktonė tė Gadishullit Ballkanik.

 

            Popullata serbe erdhi nė trevat shqiptare, pėrkatėsisht nė Kosovė si pushtues. Kėtu gjetėn popullatėn iliro-shqiptare autoktone, e cila jetoi shumė shekuj mė parė pandėrprerė nė kėto troje.

 

Nga Rashka, serbėt filluan tė depėrtonin nė shekullin XI-XII, mė parė nė Fushė-Kosovėn pjellore, madje nė viset e rrjedhės sė epėrme tė Moravės sė Jugut dhe tė Vardarit. Ēetat serbe kanė shkatėruar ēdo gjė. Zhupani i madh, Vukani ka djegur Lypianin dhe ka shkretėruar edhe viset tjera (1091). Kėshtu kanė vepruar edhe sundimtarėt tjerė. I biri i Stevan Nemanjes, Stevan  Pervovenēani, ka shkruar mė 1190: “Nemanja ka okupuar pėrveē qyteteve tė Luginės sė Strumės .... edhe Prizrenin, Shkupin dhe qytetin Leshtak tė Pollogut tė Poshtėm... Kėto qytete i rrėnoi dhe i ērrėnjosi me themel, sepse nuk mbeti asnjė gur pa u rrėnuar....; tokat e pasuritė e tyre ia bashkoi pasurisė dhe famės tė sundimtarėve tė vet....”. Pastaj, thuhet: “se nė Serbi ėshtė shfaqur herezia e urrejtur dhe e mallkuar, Nemanja ka futur nė kuvendin shtetėror pėrfaqėsuesit e kishės e sundimtarėt dhe ka vendosur qė “herezia” tė ērrėnjoset me forcė. Nemanja ka dėrguar ushtrinė dhe disa i dogji, tė tjerėt i dėnoi me dėnime tė ndryshme, tė tretėt i dėboi nga shteti i vet, e shtėpitė e tyre dhe tėrė pasuritė ua mori dhe ua dha denonciatorėve dhe bashkėpunėtorėve; mėsuesit dhe kryeparit tė tyre ua shkuli gjuhėn nė gėrmaz...., kurse librat e tyre tė pandėrshėm i dogji dhe i ndoqi, duke u kėrcėnuar se ato rrėfejnė dhe pėrmendin nė tė gjitha anėt atė emėr tė mallkuar, dhe nė tė gjitha anėt ērrėnjosi atė besim tė mallkuar qė tė mos pėrmendet kurrsesi nė shtetin e tij”.[1] Me invadimin e sllavėve nė tokat shqiptare synim tė pėrhershėm kishin spastrimin etnik tė atyre trojeve. Qė tė sendėrtonin kėto synime, ata shfrytėzuan mėnyra dhe forma tė ndryshme tė veprimit, tė cilat kuptohet, vareshin nga rrethanat e brendshme dhe tė jashtme, nga rrjedhat politiko-shoqėrore, si dhe nga mundėsitė tjera, qė mund tė ndikonin nė sendėrtimin e kėtij synimi.

 

            Vendosja e sundimit rasian nė Kosovė shėnoi fillimin e njė prej periudhave mė tė vėshtira pėr popullsinė shqiptare tė kėsaj treve.  Kjo e fundit jo vetėm qė u privua nga ēdo e drejtė politike, por iu nėnshtrua edhe shfrytėzimit ekonomik tė hierarkisė shtetėrore rasiane-serbe dhe asimilimit. Trysnia asimiluese arriti kulmin nė kohėn e sundimit tė perandorit Stefan Dushanit. Njė rol tė veēantė luajti kisha serbe me seli nė qytetin e Pejės (Patrikana e Pejės), e cila duke pasur edhe mbėshtetjen e pakursyer tė shtetit, punoi sistematikisht pėr largimin e popullsisė shqiptare nga riti katolik, i pėrhapur gjerėsisht nė radhėt e kėsaj popullsie mė se njė mijė vjet mė herėt dhe orientimin e saj drejt ortodoksisė sllave. Nė kėto rrethana njė pjesė e mirė e popullsisė shqiptare tė Kosovės u shtrėngua tė pėrqafojė ritin ortodoks sllav.[2]

           

            Nė kohėn e Perandorisė sė Dushanit, i cili e kishte shpallur vetėn “mbret tė serbėve, tė grekėve dhe tė shqiptarėve”,  pushteti serbė, mė parė edhe pushteti bullgar bėn ndryshime toponomastike, ndėrtuan objekte tė veta (kisha e manastire), dhe marrė nė pėrgjithėsi, u pėrpoqėn qė viset e pushtuara t’i veēonin me tipare sllave. Gjithė kėtė veprimtari ata e shoqėruan me pėrhapjen e propagandės sė tyre, kinse pėr tė drejtėn e tyre historike dhe natyrore, veēanėrisht nė shtetet e krishtera. Duke vepruar kėshtu me kohė dhe nė mėnyrė tė vazhdueshme forcuan synimet e spastrimit etnik dhe trasuan rrugė tė tjera tė thellimit tė kėtij synimi.

 

            Pushteti mesjetar serb, nė viset e pushtuara filloi tė organizojė jetėn fetare, duke marrė pėr bazė fenė ortodokse. Kisha ortodokse sllave, duke pasur aspirata tė dominimit, fillon asmimilim e popujve tė tjerė josllavė, e nė radhė tė parė tė arbėrve. Pushtetarėt rasianė merrnin masa drastike tė persekutimeve e ndėshkimit tė atyre, qė nuk ishin tė fesė ortodokse. Kishat shqiptare filluan t’i pėrvetėsojnė dhe t’i uzurpojnė si tė tyre, ose bėnė rrėnimin e tyre dhe nė themelet e tyre ngritnin kishat serbe, si psh. tė Banjskės, Deēanit, tė Graēanicės[3] etj. Prandaj, politika e sotme serbe nuk mund tė mbėshtetet nė tė dhėnat se ato kisha dhe manastire janė tė tyre, por tė pėrvehtėsuara. Kėtė e mbeshtet edhe fakti se gjatė tėrė kohės deri nė ditėt e sotme vetė popullata shqiptare i kishte ruajtur ato, pasi kishin qenė tė tyre.

 

            Me ardhjen e sllavėve nė Ballkan, harta toponomastike e tij ndryshoi fytyrė rrėnjėsisht. Shumė emėrtime tė vjetra iliro-shqiptare u zėvendėsuan me emėrtime tė reja sllave. Pushtimet dhe sundimet e huaja sė bashku me rrjedhimet e tyre kanė shkaktuar qė hapėsira gjeografike, qė zinin shqiptarėt nė mesjetė tė jetė rezultat i njė ngushtimi territorial. Presioni i gjatė e i fuqishėm i shteteve dhe i kishave sllave, qė shoqėrohej edhe me kolonizim tė trojeve shqiptare nga sllavėt, veēanarisht tė Kosovės, ka bėrė qė hapėsira gjuhėsore shqipe tė vinte vazhdimisht duke u ngushtuar.

 

            Megjithatė, orvatjet e mbretėrisė mesjetare rasiane (serbe) pėr tė ndryshuar fizionominė etnike tė trevės sė Kosovės nuk dhanė rezultatet e dėshiruara. Popullsia shqiptare i kundėrqėndroi me sukses trysnisė serbizuese, duke mbetur shumicė dėrrmuese nė strukturėn etnike tė kėtyre viseve. Vetė dokumentet e kancellarisė serbe tė shek. XIV-XV si dhe ato raguziane vėrtetojnė vijimėsinė e pandėrprerė tė etnicitetit shqiptar tė Kosovės gjatė sundimit mesjetar rasiano-serbė



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

(Nė prag tė bisedimeve shqiptaro-serbe nė Vijenė, kur po bisedohet pėr decentralizimin e komunave nė Kosovė, kur fati i Mitrovicės ėshtė nė pikėpyetje, kur tokat tona edhe njė herė janė venduar ne tavolinė pėr copėtime tė reja, studimi i Dr. Jusuf Osmanit vetėm na rikujton historinė e planeve serbe pėr sllavizimin e Kosovės qė edhe sot janė aktuale me insistimin e palės serbe pėr komuna tė pastėrta etnike serbe nė Kosovė.)

       KOLONIZIMI SERB I KOSOVĖS

 

            Nė historinė e popujve tė Evropės, vėshtirė se mund tė gjendet ndonjė popull qė tė ketė qenė objekt i shtypjes nacionale siē ishte populli shqiptar, i cili jeton nė trojet e veta autoktone nė Kosovė e gjetiu. Mjeti mė drastik, pėrveē shtypjes, terrorit, dhunės, likuidimit fizik etj. ishte edhe spastrimi etnik i trojeve shqiptare dhe kolonizimi me elementin serb. Kėshtu, Kosova, edhe pse truall etnik i shqiptarėve, vazhdimisht u ballafaqua me pretendimet e pushtetit serb pėr kolonizim dhe kėshtu me dhunė tė ndryshohet struktura e popullsisė qė pastaj do tė bėnte sllavizimin dhe shkrirjen graduale tė popullit autokton shqiptar. Serbia gjatė historisė shfrytėzoi tė gjitha modelet e kolonizimit tė trojeve shqiptare, e nė veēanti tė Kosovės, e cila ėshtė edhe objekt trajtimi nė kėtė punim.

 

            Kolonizimi i trojeve nė Kosovė ėshtė njė proces, qė pikėsynim kryesor i gjithė politikės dhe i makinerisė ushtarake serbe e pastaj edhe jugosllave, nė tė gjitha periudhat kohore, ka qenė sllavizimi i Kosovės. Ndėrkaq, gjatė historisė janė vėrejtur edhe oshilime, herė ngadalėsim e herė shpejtėsim i hovshėm tė procesit kolonizues, gjė qė varej nga rrethanat politike, ekonomike e shoqėrore qė ishin tė pranishme. Mirėpo, si proces, ai nuk ėshtė ndalur asnjėherė.

 

            Pėr tė realizuar sllavizimin e territoreve shqiptare mbi popullin tonė u veprua me masa e me mjete tė ndryshme politike e ushtarako-policore, kuptohet edhe me ato ekonomike e sociale. Masat ishin sa antinjerėzore, aq edhe fashiste e tė egra. Ato shkonin nga ato tė ngacmimit e tė kontrollimit tė vazhdueshėm policor, deri tek rrahjet, vrasjet e zhdukjet masive tė vendėsve.

 

            Pėr realizimin e qėllimeve pushtuese tė kolonizimit tė Kosovės me elementin sllav dhe dėbimin e shqiptarėve nga atdheu i tyre, nė politikėn e tyre antishqiptare ishin angazhuar akademikė serbė, politikanė,  shkrimtarė, nobelistė, historianė, ushtarakė madhor, mėsues, pedagogė, diplomatė tė karrierės, tė cilėt nė bazė tė udhėzimeve tė kupolės sė piramidės shtetėrore serbe hartuan projekte, platforma, memorandume, programe, mbajtėn tribuna tė fshehta e tė hapura, u tubuan nė konferenca e simpoziume “shkencore”, organizuan tryeza tė rrumbullakta nė emėr tė  “Serbisė sė Vjetėr”, ēuan mesha drejt qiellit, shenjtėruan ose mallkuan luftėtarėt serbė e shqiptarė, shkruan libra e monografi plot mllefe, shpėrndanė fletushka me subjekte tė trilluara dhe me ngjarje tė stisura, me heronj tė paqenė, me teza demagogjike qė profanonin popullin shqiptare dhe kulturėn, moralin dhe traditat e tij shekullore.

 

            Pėrkitazi me shkrimet dhe deklarimet e tjera antishkencore tė historigorafisė serbe, nuk mjafton vetėm konstatimi se janė botime jo shkencore. Nuk mjafton tė thuhet se nuk meriton me merresh me tė. Ky supozim ėshtė i dėmbshėm, ėshtė pacifist dhe i papranueshėm pėr shkencėn e vėrtetė. Mirėpo, tė gjitha ato shkrime e vlerėsime paushale duhet tė argumentohen me gjuhen e fakteve dhe tė ndriēohet e vėrteta pėr tė kaluarėn historike tė tevave shqiptare. Pėr kėtė ekzistojnė shumė fakte e dėshmi tė dokumenteve arkivore qė i demantojnė plotėsisht vlerėsimet dhe botimet e shumė “studuesve” serbė por edhe disa tė tjerė qė ishin nėn influencėn e shkrimeve serbe.

 

            Nė disa shkrime, studime, por jo tė mjaftueshme, studiuesit shqiptarė, historianėt, analistėt, shkencėtarėt tanė, u janė kundėrvėnė si propagandės serbe, ashtu edhe deformimeve e shtrembėrimeve qė akademikėt, shkencėtarėt, letrarėt, etj.  serbė u kanė bėrė fakteve historike. Por, botimet serbe me trillime antishqiptare, me shpifje dhe me shtrembėrime tė fakteve historike janė aq tė shumta dhe nė tirazhe aq tė mėdha, sa kėtė tė keqe mund ta shlyejė vetėm njė punė vėllimore dhe e gjatė shkencore e me pėrkushtim atdhetar, e historianėve, e studiuesve dhe e analistėve tė paanshėm tė mbėshtetur nė tė vėrtetat historike, pėrkatėsisht tė akademive dhe tė institucioneve tona shkencore.

TREVAT E KOSOVĖS NĖ ANTIKĖ

 

            Treva e Kosovės ėshtė e banuar prej kohėsh mė tė lashta. Shqiptarėt janė pasardhės tė fisit ilir, dardanėve. Dardanėt ishin njė nga fiset e mėdha ilire, qė kanė jetuar nė pjesėn qendrore tė Ballkanit. Zemrėn e trojeve dardane e pėrbėnte Kosova e sotme.

 

            Tė dhėnat arkeologjike, historike, gjuhėsore, folklorike etj., dėshmojnė qartė pėr autoktoninė shqiptare, pėr vazhdimėsinė iliro-shqiptare. Prania e shqiptarėve nė kėto treva dėshmohet dhe vėrtetohet mė vonė edhe nė krisobulat e diplomat e sundimtarėve mesjetarė serbė, ndėrsa nė periudhėn e sundimit osman ekzistojnė dokumente tė hollėsishme dhe tė bollshme mbi popullsinė dhe vendbanimet e Kosovės.

 

            Populli shqiptar ndėr popujt mė tė vjetėr tė Evropės, mbi tė cilin u vėrsulėn stuhi tė shumta dhe rrallė mund tė ketė ndonjė popull nė botė qė tė ketė pasur pushtime dhe pushtues kaq tė egėr, qė kanė njohur kėto troje tė banuara me iliro-shqiptarė. Nė tokat ilire, e mė vonė tė arbėrit tė paraardhėsve tė shqiptarėve, u vėrsulėn njė mori pushtuesish me qėllim qė tė gllabėrojnė pjesė sa mė tė mėdha nga trungu ilir. Ata pushtues, arsenalin e vet do ushtrojnė me  masakra, vrasje, djegie, vjedhje tė kulturės shpirtėrore e materiale. Tė parėt nė kėto fushata qenė grekėt dhe romakėt, tė cilėt jo vetėm qė do tė robėrojnė banorėt vendės, duke i helenizuar e romanizuar, por do t’u plaēkisin ēdo gjė, duke zhdukur qenien ilire. Mė vonė gjithė kjo do t’u mundėsojė fiseve sllave qė posa kishin zbritur nga Karpatet, mė lehtė t’i nėnshtrojnė e mė lehtė t’i asimilojnė.

 

            Nga kjo mund tė konstatojmė se pushtimi i tokave shqiptare dhe kolonizimi i tyre filloi qė nga koha e Ilirisė. Pushtuesit e tjerė shkuan, kurse serbet dhe malazezėt qė u vendosėn nė trojet etnike shqiptare, kėtu jetojnė edhe sot. Objekt i interesimeve tė pėrhershme tė pushtuesve nė Kosovė ishte pozita shumė e rėndėsishme gjeografike, pasuria natyrore, tokat pjellore si dhe kushtet e favorshme klimatike tė viseve shqiptare etj.



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 139
Date:
  

Qy anonimusin e nones

A edhe shkije paska ksajde a>



__________________
Anonymous

Date:
  

kaj si be Tafqe Grafqe?

sho pravis?

se sojedinuvash a?

arna rabota



__________________


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

  Bashkimi i shqiptarve

  Ne jemi duke e pare se kshtu te ndare spo funkcionon,ne duhet te shkojm drejt bashkimit,kure thom drejt bashkimit nuke mendoj menjeher tash,te bashkohemi,integrohemi ne shqiptaret,se paku para integrimit ne BE-e,njeher integrimi shqiptar tani BE-eja,ska mete edhe shum kohe,kemi rastin historik edhe kurkush smunet me nal,veq te nalshum na vet.

 Qka po ju a merr menja?



-- Edited by Tajfuni at 22:42, 2007-01-19

__________________
Kujdes jom Tajfun!
Anonymous

Date:
  



__________________
Anonymous

Date:
  


Anonymous wrote:



Tajfun mos ha mut!


PIRDHU





 ma heret qyky paska thone:


stabilizatori wrote:







edhe nfun me u nervozu me anonimusa sban se sban. tkundertem ke me bo. a po bre tajfun?






__________________


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


  Minoritetet dhe shoqeria multietnike.
 
 Me ardhjen e Unmik-ut ne Kosove kuptuam disa gjera per minoritetet e per shoqerin multietnike,qe me pare as qe kishim degjuar.Thane ktu ka pase lufte etnike!!!A ne anen tjeter Nato e bombardoj serbin per 78 dite rresht,masi lufta ne Kosove na ishte etnike pse Nato nuke hyri ne Kosove me trupa ushtarake drejtperdrejt dhe ta ndalte "luften etnike"!?
 Unmik-u e ndajti te gjithe njerzit ne Kosove,ju tha ju jeni shqiptar,ti je serb,hashkali,rom,turq,boshnjak etje masi krijoj ndarjen tha hade tash po e bejm multietnicitetin!!!
 Nuke u nise nga ajo qe esht e perbashket per te gjithe njerzit jo vetem ne Kosove po ne mbare boten siqe esht ekonomia,puna ku afron te gjithe njerzit si amerikant,rust.jahudit.arapt etj.P.sh ne kinseinstitucjonet ku punojn shqiptaret edhe serbet bashke qe 7 vite nuke ka ndodhur asnje incident,se me te vertet lufte etike ska pas,p.sh shqiptaret dhe serbet qe punojn ne Unmik qe shtat vite nuke ka ndodhur asnje incident as ma i vogli,poashtu edhe  ne te gjitha organizatat e huja.
 Kfor-i ja nisi me na thone behuni tolerant diqysh tu na thon tolerant qe e kerkonte nga te shtypurit,na thojke qe keni arsy te mose jeni tolerant!!!
 Megjithe kete ne filuma ti thrrasim te gjithe minoritetet per integrim,e veqanarisht serbet,po smujshin me kon te barabart me ne shqiptaret,ishin msuar qe te jen e te sillen ktu si"mbreter"gjithashtu serbia po ndikon shum per mose integrimin e tyre,tash me edhe vete serbet e pranojn,qe dikur e ashtuqujtura bashkesia nderkomtare kishemi dyshonte.(po e shkurtoj)
 Smunum me kthy dikon qe se kena niq,edhe ata qe kan shkuar kan shkur nga kan ardhur si kolon,per ta zbatur politiken shtypse,debuse te serbis.
 Jame per ambientimin e serbve te Kosoves,ne vendet ku kan qen ne Kosov,jo si rastet qe po ndodhin me vendosjen kolektive ne lokalitete te veqanta per qellime tjera... ndrimin e struktures demografike... qe ne hapin e ardhshum me shku drejt ndarjes edhe me bo rikonolizimin e Kosoves ne nje menyre tjeter...


 Ne shqiptaret(une jom) jemi per integrimin e te gjithe minoriteteve pa dallim ne Kosoven e pamvarur,si qytetar te barabart.


 SHoqeria multietnike.
 
 Te themi se jemi shoqeri multietnike sesht diqka qe nuke bon,po te definohemi si shtet multietnik nuke ka baze as demografike e as politike.Ase si gjuhe zyrtare ne nivelin qendrore me kon edhe serbishtja,ne nivele lokale po ku eshte e nevojshme,si ne gjykata(ne gjykata edhe ne nivelin qendror) etj,ja u mundsojm secilit qytetar te Kosoves(po edhe tjerve nga jasht) nga nje perkthyse ne gjuhen qe e kupton.Jo me bo paradokse ktu ne Kosov me gjera qe nuke i kan as vendet e qityne nderkomtarve ka vin.(me falni po e hupa durimin spo muj me shkru ma shume,e lash pa thon edhe diqka qatje nalt edhe ktu,u me falni)



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  

Anonymous wrote:



Tajfuni wrote:




 stabilizator po  te anashkaloj ksaj radhe me kto shperhjet e tu ekuivoke.....a po bre stabilizator?
  E di qe u shku pak ate qikjo tem,po jom i interesum me mbyll edhe jon mete nje 3-4 qeshtje si ma me rendesi mi permen,po kom qe bash me juve se qato tri kater qeshtje qe mi ra si shkurt i para qes edhe vet e tani e shini veqe qendrimin tem,une po du bash mi permbyll.


  Me permen me thon shoqeria multietnike ne Kosove sume pengon edhe me thon Kosova multietnike,po mu definu si shtet multietnik nuke ka baze per kti pune,as me kon Kosova me dy gjuhe zyrtare ne nivelin qendrore,mozaiku me 9 gure njegjyeresh e nje tjeter zbohet.Ska shumelojshmeri nxhyrash.Serbet qe kan ikur kan ikur nga kan ardhur si kolon ne Kosove nomi su bo,edhe na fajtore per luften ne Kosove sjem tjeterkush e man pergjegjesin....shkruni edhe ju pak shkruni te perfundoj.




PSE A TE ERDH VETEKNAQJA A?



 'anonimus' a te paska kallzu nona jote qe o tu ma marr ne goj a?Qka mi bo tash a me ju derdhe ne goj a veq ma ja gju spermen ftyres?

__________________
Kujdes jom Tajfun!
Anonymous

Date:
  




__________________
Anonymous

Date:
  

Tajfuni wrote:




 stabilizator po  te anashkaloj ksaj radhe me kto shperhjet e tu ekuivoke.....a po bre stabilizator?
  E di qe u shku pak ate qikjo tem,po jom i interesum me mbyll edhe jon mete nje 3-4 qeshtje si ma me rendesi mi permen,po kom qe bash me juve se qato tri kater qeshtje qe mi ra si shkurt i para qes edhe vet e tani e shini veqe qendrimin tem,une po du bash mi permbyll.


  Me permen me thon shoqeria multietnike ne Kosove sume pengon edhe me thon Kosova multietnike,po mu definu si shtet multietnik nuke ka baze per kti pune,as me kon Kosova me dy gjuhe zyrtare ne nivelin qendrore,mozaiku me 9 gure njegjyeresh e nje tjeter zbohet.Ska shumelojshmeri nxhyrash.Serbet qe kan ikur kan ikur nga kan ardhur si kolon ne Kosove nomi su bo,edhe na fajtore per luften ne Kosove sjem tjeterkush e man pergjegjesin....shkruni edhe ju pak shkruni te perfundoj.



PSE A TE ERDH VETEKNAQJA A?

__________________
Anonymous

Date:
  

Tajfun mos ha mut!


PIRDHU



__________________


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 stabilizator po  te anashkaloj ksaj radhe me kto shperhjet e tu ekuivoke.....a po bre stabilizator?
  E di qe u shku pak ate qikjo tem,po jom i interesum me mbyll edhe jon mete nje 3-4 qeshtje si ma me rendesi mi permen,po kom qe bash me juve se qato tri kater qeshtje qe mi ra si shkurt i para qes edhe vet e tani e shini veqe qendrimin tem,une po du bash mi permbyll.


  Me permen me thon shoqeria multietnike ne Kosove sume pengon edhe me thon Kosova multietnike,po mu definu si shtet multietnik nuke ka baze per kti pune,as me kon Kosova me dy gjuhe zyrtare ne nivelin qendrore,mozaiku me 9 gure njegjyeresh e nje tjeter zbohet.Ska shumelojshmeri nxhyrash.Serbet qe kan ikur kan ikur nga kan ardhur si kolon ne Kosove nomi su bo,edhe na fajtore per luften ne Kosove sjem tjeterkush e man pergjegjesin....shkruni edhe ju pak shkruni te perfundoj.


 



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Guru

Status: Offline
Posts: 731
Date:
  

Tajfun, mo bre njeri mos u nxej me turlifar anonimusi ktu. Sa mire kem kah e percjellim dialogun mes Uc edhe Kastrit, ata te dyt tu fol per dacin gjithashtu jon kah e prekin edhe temen e vetdijes. Edhe ti mo, sban bre njeri me ngu gjithkon, ik hiqu tij "anonimusit" injoroje ose perkundrazi bone te kunderten e asaj qe e thote ai. Qashtu. Se me kqyr holl e holl qyky Daci pernime ka vjedh e edhe ky osht gjithashtu rast tipik i Kosoves tone te dashur sikurse autori i qesaj teme, edhe apet se apet njerzia spo e kuptojne, ai krejt kto si ti e une osht tu i bo per Kosove edhe per tmiren e kti populli edhe del dikush si Uc-i "pernime kush ke ky njeri i paakademikaft" me fol per to edhe me ja prish gjykimin e drejt shokut tane te dashur - Kastrit.


edhe nfun me u nervozu me anonimusa sban se sban. tkundertem ke me bo. a po bre tajfun?



__________________



Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 Nxirre nikun ta sho nxirre,edhe ti ha mut ha mose u bon budall mose me honger.

__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 Gabim e ki krejt U.q ama krejt komplet,tersisht je i njeanshum po une sjom i interesum me fole per kta,edhe qysh pe sho ne qfar menyre entuzjaste po e lufton Dacin,Kastros qysh tash muna me ja uru fitoren edhe ti U.q spaku ti sa te je gjall ske me mujt me pa veten ne pushtet me qat O.J.Q-ne tone sahatin.
 Nuke du ma me ju pa ka komentoni ne qit topik per qita njerze,qe po ju qes te fushata elektorale e qatje folni,edhe pse niher large esht ajo pune.


 Merrnu me sene qe realisht duhet mu marr ne Kosov,ne qite topik,hala se perfundum qat te ashtuqujteren shoqeria multietnike,a ka baze per mu definu Kosova si shtet multietnik?


 



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Guru

Status: Offline
Posts: 1398
Date:
  

Ncuk, jo edhe jo. Keq e ki Kastriot, jo veq ti po krejt qe jeni simpatizeranta te Dacit! Nuk ki nevoje hiq me na kujtu qe puna e mikrofonit e doni Dacin, se pe dijim. Bile mesap qe une e kom thon ato para teje. Ai nuk o kon trim, per 100 X po ta thom, po o kon pak ma i kfjellt ose pak ma i informum se tjert (ose te dyjat). Se ata qe ju kan tute Thaqit e kan pas dallash, tjeterkujna ish kon pas duft me ju tute. Nuk po thom qe Daci e ka dit kush po myt gjin, ama diqka po me thote qe e ka dite qe nuk o Hashimi! Punen e decentralizimit e ki komplet dallash, se Daci kurre hiq nuk ju ka kundervy po ne kampanje per zgjedhje lokale o kone kunder qe qyteti i Prishtines me u nda ne disa komuna. Ai o kon pjese e ekipit te unitetit kur jon bo parimet e decentralizimit edhe as ni fjale ma shume kunder ndamjes ne baza etnike nuk e ka thone se tjert! Masanej e kan bo njerzia rreth tina, si ti qishtu, mit ate pune. Gjema diku te shkrume qe ka fol Daci kunder decentralizimit ndryshe prej tjerve n'mujsh. Pra krejt temelet e simpatise se juve ndaj Dacit jon te marume ne iluzionin e qasaj qfare ju po kini qef me pa kon ai - edhe kur te merrni vesh kini me i mshu murit me kry, te marrshi nojhere vesh. Se nisoj o kon rasti me Rugoven - njeri pa kurfar instikti politik, kronikisht i hutum edhe i hupt prej alkoholizmit, i dopt si karakter edhe i luhatshem, marionete e njerezve rreth tina. Nihere kur vdiq, nuk mujsha me besu qa po folet, thu se po folin per dikon tjeter mu dokke. Ama nuk shkoi as ni vjet, u prish LDK-ja edhe plus ja nisen me i dal hilet qasaj "udheheqje" te tina, edhe krejt politikes qe e ka bo ai.

Edhe nime, nuk ma merr menja qe ka akademika qe hijin me hup vakt ne internet si na qitu, kshtu qe jo nuk jom. Ama as hajn nuk jom. E Daci osht, se jon shku ja kan marr agregatin e kuvendit edhe Televizorin te shpija edhe ne vikendice. Mu hale kurkush sen kurre nuk o ardh me me marre! A e din pse o Kastriot? Pse i kom tha paret per ato sene shoki. Ai i ka marre, pa pas drejte, edhe pa i tha paret. N'mahall tem i thojin asaj pune HAJNI. Qysh ja paski lone emnin paria juaj?

edit: kur e shoh kah ja marrin njerit senet pi shpise qe nuk jon te vetat (plus shume sene tjera qe po pritoj me i shkru) - nuk um vyn gjyqi me i thone hajn. beso qe ne ftyre i thom me bo me me ra puna.

-- Edited by Under Construction at 20:52, 2007-01-16

__________________
MPUQ


Guru

Status: Offline
Posts: 808
Date:
  

Under Construction wrote:


...Daci o HAJN, une nuk jom. Qaty o dallimi ne mes meje edhe atina. Daci osht deri ne fyt ne krim i perzim, i rrethum me qasi kriminel - une nuk jom! Kije qeto parasysh kur fol prap per to.



po edhe ti UCyh si shiptar qi je nuk pe din kur o boll.


Daci nuk o hajn. Ti bonvaki je se nuk e di kush je. Daci po edhe dikush tjeter mun me kon edhe nparaburgim e edhe me dal para gjygjit e deri sa tmos denohet per hajni, nuk mun thu qe o hajn. jo bile si ti me shkronja tmdhaja. nkoftse najhere dishmohet e denohet ngjygj (jo pamfleta partiake si KOha) ather o krejt tjeter muhabet. ather edhe un nashti i thom hajn.


Daci osht akademik edhe profesor i kimis e ma mer menja qi ti nuk je (qitu mora guxim e ja trusa metahmin se nashta je) e qiky o dallim sagllam nmes teje e atina.


kush osht ma moti nkit forum e din qe jam simpatizant i Dacit se as qi e maj msheft kit pun, edhe as familje e as miqsi me to nuk kam e as qe njifna as un e askuh i familjes teme. edhe kur asni birbanke prej tij direkt a indirekt mar se kom (se po duhet me shkru ma gat diskllejmerin se krejt porosin) po ai um ka hi nqef me guximin e tijna. ka pas nashti Daci edhe ka gabime politike, nashti edhe njerzore po ku ka njeri qi sgabon.(kurgjo qi nuk kom thon perpara nuk jam kah e thom qitash). se kur kurkush nuk guxojke me e kshyr nsy Hashimin aj jaka nal mikrofontin. kur krejt politikajt po edhe njerzt e thjesht perulen e  ja shtrijn qafen (mener me than kthejn mrapanicne me ju hyp) thujve, ku pat guxim mju thon qi decentralizimi osht me na e ngule neve.tash pse qillun nkit rast qata thujt amerkian ske faji dacit. ky bile guxoj me fol publikisht per kit pun. e jo si do do qi as nvotime nuk guxojn me dale se i tuten pergjegsis ma themelore qytetare.


e ti UCyh spe din kur o boll se je kah padit e gjykon perniher e kshtu nuk e kan "liberalt militant" sa di un po bash kontra "i pafajshem dej sa tdishmohet e kunderta"



__________________



Guru

Status: Offline
Posts: 1398
Date:
  

Valla bre, ni sen qe e kan shiptart, osht qe nuk e dijin kur o boll! Une nuk di qfar mutsihane o duft me bo Daci per me thon dikush prej simpatizantave te tina "e qitash o boll!?" Per me vjedh, ka vjedh ashiqare. Krejt qa ka lidhje me to, osht e ngjyme deri ne asht me hajni edhe keqperdorim. Krejt qa ka bo ai njeri, o kon e damshme per Kosoven. Diqka ma shume, diqka ma pak. Nihere ja nisi me ato fotografi qe i ngjiti neper koridore - po ani nasht qe i ka ngjit kish thone dikush. Po ai o desht me e dite qe kan me ja hjek/mlue, edhe qe kena me mbet na shqiptart krejt si te dh*m para shkijeve edhe te hujve. Hajt masanej, u qu dojke me na prish me amerike, tuj e bo ambasadorin e tyne, njeri me interesa private. Dallaveret e qendres protokollare dulen fort mire, 1.8 milion euro jon dhone per me marre pune ne vlere 0.8 milion - 1 milion jon dhone ma shume. Per at kerrin famoz, jon pagu paret, kerri kerkah hiq. Kshilltari i tina per siguri hini ne burg, osht ne gjyq per qe ka marr pare me liru njerz prej burgu. Ato "cikrrimat" si dhamt, tv plasma, etj. as nuk jon kurgjo ne krahasim me kto te mdhajat... Kshtu qe nuk o Daci kundershtar politik, nuk o qe ai mendon kshtu e une mendoj ashtu per noj ceshtje politike!!! Daci o HAJN, une nuk jom. Qaty o dallimi ne mes meje edhe atina. Daci osht deri ne fyt ne krim i perzim, i rrethum me qasi kriminel - une nuk jom! Kije qeto parasysh kur fol prap per to.

__________________
MPUQ


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


  Mu nuk ume dajn zyre se as qe munen me me pas ne ekip se me kon une pjese e ekipt zdu me me deviju vija.
 Mose u merr ma me kit njeri ne qite topik.
 Tash me ja nise une me shkru prej anes tone kuku qa del ma mire,me dasht me shkru najqka per sorren mire,del fantazi,pamvarsisht shumat me majme qe i ka marr mer me i cilsu shqiptart fashista ne ballinen e par te gazetes se tij...
 
 U.q a hala mendon mu kthy serbia a?qasi shqiptari je ne qat nivel zhvillimi shtetfurmus qe me mendjen tone edhe serbia le te kthehet veq kundershtari ime politik mose te merr pushtetin...
 
 Une sjom pjese e asni partje politike sperkrahi individ po iden e emancipin politik te shqiptarve projekte te veqanta po.
 


  Masi jem te tema vetedija kolektive,mose harroj me cek edhe nje defekt tonin,qe gjithe i kena kallzu armikut qka duhet me na bo.
  
 Qe ki naj menim tonin qysh mi integru fol?A eshte ka bohet kthimi i tyne gabimisht,mi kthy ku kan qen e jo ne vende ku doj ata qe me ndrru strukturen demografike.per qata ma nalt mose te folum ma.



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Guru

Status: Offline
Posts: 1398
Date:
  

Negjat Daci e ka perdore vetem 15% te bugjetit te institucjonit qe i dedikpohet ne menyre te veqat qdo udheheqesi te institucjonit,e per 5 vjet ai i ka hargju vetem 2500euro.Le ti qa thojn medjat e Unmik-ut e Ktv-ja.
Hej, a po shihet varri i Rugoves mire prej dritare, a ta kan nda noj zyre ne anen tjeter? Nonen ja kajsha, po u dufka me e bo Nexhat Dacin minister te financave, se masi me vetem 2500 ojro paska mrri me ble xhipa, pllazma televizora (qe i kena pa me sy), me i ushtru truprojat ne skijim, me i ndreq dhamt, me ble 4-5 komplete tesha firma krejt, etj. etj. ... ai po na bojka neve amerike me gjys buxheti tuKosovs.

Shume osht i hatashem Daci... strateg i vertete, e besa edhe bashkpuntort i ka te afte, Fadil Geci edhe Adem Salihaj jon politikan te rangut botror! Ahahhahaha. O nuk dine shkijet qfare jon ata, se me e dite, qohen krejt e ju qesin voten Dacite me shoqni - per me ja qi nonen kosoves me ka krejt, me e qite ne dy gujt, me e bo ktu me mas 2 vjete me dal me e lute serbine me u kthy... oh jete o jete...

__________________
MPUQ


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 Mire e ki antivirus qe mi thirre serbet e Kosoves dhe te gjithe tjert si Kosovar ne kuptimin shtetror,p.sh serbet kosovar.Emri shtetrot KOMB-SHTET,pamvarsisht etnis.
 Kure erdhe unmiku ne Kosove i dajti krejt etnit e tani dojke me bo multietnicitetin!
 Une mendoj qe duhet mi integru te gjithe minoritetet ne shtetin e ardhshum te Kosoves,te gjithe e kemi te perbashket ekonomin p.sh mu nise qka kemi te perbashket...
 Ktu luft etnike ska pas,qe po dojn me propagandu,me pas pas luft etnike Nato veq ish hi ne Kosove e kish nal luften se kish bombardu serbin hiq.
 A fakt eshte qe shumica e serbeve te Kosoves jon kon pjese e lufte se serbis per debimin e shqiptarve.Po na kena interes mi shti ne sistemin tone.
 
 A ka baze shteti i Kosoves mu definu si shtet multietnik?

__________________
Kujdes jom Tajfun!


Guru

Status: Offline
Posts: 888
Date:
  

Anonymous wrote:







qy qy?

__________________
Anonymous

Date:
  




__________________


Veteran Member

Status: Offline
Posts: 98
Date:
  

Keshtu Tajfun: cka duhet me bo o mi ja nis mi thirre serbet e Kosoves -- kosovarė. Kjo o kryt e punes, e tjerave masanej ja bojna let.



__________________
Let's hop on the good foot and do the bad thing! - Austin Powers


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


  
 Ideal po ta dho nje pergjigjje te shkurt e me lon me qikaq.


 Ideal ne bordin e privatizimit akm qe e ka formu unmuku,shqiptaret mbivotohen.
 A kom thon une najher qe nuke ka kurupcjon a.
 Zoti i shpise sidomose kure djemt(ministrat) i dalin prej dore,e di qe jon te korruptum deri ne fyt,edhe kta djemt e unmukut po ja gjujn ktyne "djemve tone" ka ni asht me ilpi qe mose me fole.Unmik-u po i perdore si instrument qe shum seneve ne Kosove per mese tyne me ju dhon legjitimitet.
 Edhe krejt me filozofi te robit kan qellu kta djem.(spo du me hi ma anej)
 
 SHume ka rendesi kushe eshte zote shpije shume e ti ndryshimin smun e gjon ku pe lyp po nejse.


 Negjat Daci e ka perdore vetem 15% te bugjetit te institucjonit qe i dedikpohet ne menyre te veqat qdo udheheqesi te institucjonit,e per 5 vjet ai i ka hargju vetem 2500euro.Le ti qa thojn medjat e Unmik-ut e Ktv-ja.
 E ke pas fjalen per ish zevendese kryeministrin Adem Saliaj,e di qe ka diplomu gjat pushtetit,une se njo po do qe e njohin me kan thon qe esht kgja njeri i fort qe edhe din me mendu politikisht edhe kogja serjoz ne politik eshte.
 
 Te njejtit gjenerator e sene tjera i kan edhe Sejdiu edhe ky katastrofa Kola,po "quditerisht" KTV-ja spo i bon reklam ksaj pune hiq nuke po i pengon,nashta deri sa te konsolidohenkta pak e caku i ardhshem te dy parve me qelim drejt elektoratit,e une e kom fol realitetin e skom bo fushat.


 PROPAGAND SE JO MAHI...
 
 Tash Ideal te lojna qat muhabetin qatje nalt te lutna se sjom i interesum me fol per ata njerze se Dacin e pata permen per shkaq qe nisi mu permen per qellime agjetuse edhe sdu me permen ne qite topik lej ata krejt.
 
 Ideal edhe te gjithe juve edhe ty antivirus,qysh mi integru minoritetet,une jom per mi integru,edhe patriotat e din rendesin e integrimit te tyre,deri tash a jemi tu i integru apo po shkojn drejt dezintegrimit.Dihet qe edhe serbia ktu po ndikon,kshtu mu shpre ma drejt qysh me ja bo na varjant shkive te Kosoves mi integru ama si qytetar te barabart?



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Guru

Status: Offline
Posts: 888
Date:
  

Anonymous wrote:







qeto nuk po kuptoj!


cili anonimus pat qasje ne versionin elektronik te karikatures se jeton Mikullovcit?



__________________


Veteran Member

Status: Offline
Posts: 59
Date:
  



  O Ideal,po e permen ekonomin,e privatizimin qe do pune vete kta spo din mi kry,edhe qato qi i kan a spo din mi perdore  kopetencat eshte tjeter qeshtje qe spo hi me fol se po keqkuptona me naj kon.
 
  A zoteshpilak tonin ne ekonomi e privatizim mose nin dikush tu thon ma.Edeh paret e privatizimit ke me pa qysh kan me perfundu!

 
  U.q, sa per jugonostalgji aty  te tita ja u paten gju shqiptarve kani cope buk ska fjal,a politikisht,sa i perket kultures autoktone,aty as ski qa fol hiq.



  Kure te permensh zotri akademikun shkenctarin Negjat Daci nuke bon keq me livrit pak bythen prej karrike.
                                                PSE
  Zotri akademik shkenctar Negjat Daci eshte ai i cili i sakrifikoj interesat personale,privilegjet e pushtetit nuke e rujti karriken e vet po e rujti Kosoven,eshte shembulli tipik i ndergjegjjes Komtare.





Tajfun ne  bordin ku  vendoset per  Privatizim perpos  nderkombtarve jan  edhe   vendoret dhe  deri  tani  qkado  qe  u  ba , u  ba  edhe  me  pelqimin  e  atyre  qe  na  perfaqsojn,ndersa   qka  do  te  ndodh  me  parat  e  privatizimit prap   nvaret  nga  ne  ose   then  ndryshe  nga  ai  qe do  te  marr pushtetin ne  te ardhmen;krejt  bre  tajfun  nvaret  prej asaj  se  qfar  zoti  te  shtepis  ke-kupton;


ndersa  sa  i  perket akademikut unė mendoi  se  tani  nuk  je  kurkund  hiq ;Me  vie  keq por  si mund  te  flasesh  mir  bile  edhe  ta  quajsh  shkenctar  dikend   qe buxhetin  e  Kosoves e  ka  shfrytzu  sikur   me  ja  pa  lan  baba,pastaj ka  bler (me  fal  vetem  i  ka  paguar)automjete te  shtrejta  derisa populli  i  Kosoves  jeton  ne  varfri  ekstreme(shumica) pastaj tafun i   nderuar nuk   e  di   se  qka  nenkupton me  shkenctar por  i  till me  siguri  nuk   eshte  Daci;Tutje  shiqo  se  kend  e  ka  ofru  afer  veti hajnat e  dores  se  par te  tipit te  tij si  jan Ramosaj i  cili  e  ka  vjedhur  shumicen  e  bugjetit  te  Prishtines,pastaj afer  ka  ish  zavendes  ministrin  e  Kosoves i  cili ka diplomuar  vetem   ateher kupto  vetem  ateher  kur ka  fitu  ate  pozit,  dhe  mos  te  vazhdoi nuk  them se  te gjith  jan  te  kqinje por  them  mos  e  bjer  zot  te  na  udheheqin   ata njerez  te  asaj  partie;


Dhe  ne  fund  Tajfun  Akademika  ka  Kosova  me  bollek  por  te  deshmuar ose  then  ndryshe  Akademik  te  deshmuar ka  shum  pakė.


Nuk  po  dua  te  flas  pėr  Agregata, syza,kostume,kravata,Dhembė e  qka  jo  tjeter per  plotsimin  e  nevojave  private  te  tij ,  te  familjes  se  tij dhe  te  bashkpuntorve te  tij;


AKADEMIK  SE  JO MAHI......


 



__________________
Anonymous

Date:
  




__________________


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 Qysh bre dostit ja ke kopju haverit tem stilin ma edhe tybe serbisht ste marr vesh edhe ishalla sje homoseksual qe ke shkru serbisht.


 O shkruni diqka per minoritete qysh mi integru qa me bo me ta qa eshte kjo shoqeria multietnike e qishtu se une spo guxoj me shkru i pari se mose po me akuzoni per extrem liberalizem.



-- Edited by Tajfuni at 19:04, 2007-01-13

__________________
Kujdes jom Tajfun!
Anonymous

Date:
  

Tajfuni wrote:




 Po e lojna spo merrum me ta e po diskutojm pak per>


  Minoritetet dhe shoqeria multietnike?





Sho e bre sega Tafqe?


Me te thon qe te kan lon ment apet gaboj se po get kurr nu paske pas men!


Ne ke zboruvam vishe so tebe il za tebe!




__________________


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 Po e lojna spo merrum me ta e po diskutojm pak per>


  Minoritetet dhe shoqeria multietnike?



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 R2D2  sa i perket privatizimit une i kisha dhon edhe fale fabrikat me kusht qe qata investitor e shtin ne funkcion fabriken e rrjedhimisht punsojn njerze edhe parja qarkullon nq.s garanton qe qato pare ka mi investu,e tash veq nje numer i paperfilshum e kan pas emrin investitor,te gjithe tjert jon blersa qe fabrikat i kan shendru ne restorane diskoteka e pumpa te benzines,e deri te ajo qe po thu ti depo te pijeve edhe ata te importura prej serbie.


 Kure jemi te jugopshurrizmi ja pata bo ni vizite ktynehere me qellim te nje analize,e pata bo ate shkrim e kom rujt ne arkiva te mija po sdu me qite se diqyshe mi qet shqiptart si...  spo flas.



__________________
Kujdes jom Tajfun!
Anonymous

Date:
  

Tajfuni wrote:




 
  O Ideal,po e permen ekonomin,e privatizimin qe do pune vete kta spo din mi kry,edhe qato qi i kan a spo din mi perdore  kopetencat eshte tjeter qeshtje qe spo hi me fol se po keqkuptona me naj kon.
 
  A zoteshpilak tonin ne ekonomi e privatizim mose nin dikush tu thon ma.Edeh paret e privatizimit ke me pa qysh kan me perfundu!


 
  U.q, sa per jugonostalgji aty  te tita ja u paten gju shqiptarve kani cope buk ska fjal,a politikisht,sa i perket kultures autoktone,aty as ski qa fol hiq.


  Kure te permensh zotri akademikun shkenctarin Negjat Daci nuke bon keq me livrit pak bythen prej karrike.
                                                PSE
  Zotri akademik shkenctar Negjat Daci eshte ai i cili i sakrifikoj interesat personale,privilegjet e pushtetit nuke e rujti karriken e vet po e rujti Kosoven,eshte shembulli tipik i ndergjegjjes Komtare.




Tjafun ti definitivisht koke Gone with the wind.


A udhetove per Serbi me e rezervu ni ven ne Bardovc a?


 



__________________


Guru

Status: Offline
Posts: 895
Date:
  

sa i perket marxit edhe engelsit, po sidomos marxit, aplikimi i komunizmit nga bolshevikt e stalinit edhe vet ati nuk ka lidhje me marxsizem te mirfillt, se marxi kerkun nuk parashe llogore, as ekzekutime masive, as ndaljen e librave, as djegjen e tyne etj.n shume vene ose n krejt venet komuniste e kena pas ni komunizem despotik. thelbi i marxit o zhvillimi i shtreses mesatare, thjesht ma pak fukara edhe ma pak pasanika .


UC ktu shume nen tema s jon kerka po qat drejtim e ka mar qyky topik me apo pa dashje.edhe qikjo qi the nuk o ne mode me thone qi n SFRJ nuk o kon mir, m pelqei shume, nashta na bjen me diskutu per s'mari kete teme me naj topic, kisha pas qef shume edhe une.


Sa i perket intelektualve duarkryq, ka shume pleq qi marin penzin 40 e edhe pse kan ma shume se 60 vjet pervoj pune, ish diplomat,ambasador a politikolig, mjek, profesora , t matematikes biologjis fillozofis etj. po besoni qi nuk o mir nashta me hi me persona po ka profesora qi ligjerojn edhe n UP, edhe ne universitet tjera n rajon e ma larg(kto privatet per mu jon si qebaptore si llogariti),po ka njerz me diploma t mirfillta edhe master qi punojn ne kosove, po ja jon lodh ja jon t pa interseum me hi me ni nivel me kta , a s po di qa me thon nashta shoqnis civile i vyn ni organizim kolektiv,po besoi qi shume shpejt kan mu qu, se shume vene mas luftave ose ndrrimit pushtetit prei komunist ne demokrat ,tranzicioni ka qen i fshtir edhe jon infiltru shume lloma. besoi qi shume shpejt mos menoni me muj po nashta per 5 deri 10 vjet krejt pasqyre tjeter ka me pas qeveria jon, jo veq me individa po edhe me ekip.


mvaret edhe prei neve mos mi bo gabimet e njejta ne zgjedhje, nese o keq hajde pe ndrrojm krejt bashk se qishtu s pe rrok.besoi qi ne popull o akumulu ni energji qi nuk po shperthen se po thojn,qa po bohet me qet status, nashta krejt jena hipnotizu, po kena mi\u kfill qare s kena se nuk e qet kshtu.


per privatizim , ni shembull i thjesht, ENERGOINVESTI ,pos siguresave bashke me KONCARIN kan montu edhe diqka kan prodhu per teleferika , ne Brezovic, e tani krejt YU kopaonik,mavrov .... e sot e ka ble meridiani e shfrytzohet si podrum i pijeve. so tu ma ni per kompetenca, se vet e kan dhi, s ka faj as ai i amerikes as pakistanit, as ai i nigeris, po Dugolli qi as ni fjal se ka thon as perr kto as per tjerat, po qaq din ai qa me bo.



__________________

Kur kthehet Shoku TITO?



Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 
  O Ideal,po e permen ekonomin,e privatizimin qe do pune vete kta spo din mi kry,edhe qato qi i kan a spo din mi perdore  kopetencat eshte tjeter qeshtje qe spo hi me fol se po keqkuptona me naj kon.
 
  A zoteshpilak tonin ne ekonomi e privatizim mose nin dikush tu thon ma.Edeh paret e privatizimit ke me pa qysh kan me perfundu!


 
  U.q, sa per jugonostalgji aty  te tita ja u paten gju shqiptarve kani cope buk ska fjal,a politikisht,sa i perket kultures autoktone,aty as ski qa fol hiq.


  Kure te permensh zotri akademikun shkenctarin Negjat Daci nuke bon keq me livrit pak bythen prej karrike.
                                                PSE
  Zotri akademik shkenctar Negjat Daci eshte ai i cili i sakrifikoj interesat personale,privilegjet e pushtetit nuke e rujti karriken e vet po e rujti Kosoven,eshte shembulli tipik i ndergjegjjes Komtare.


  Po detyrona edhe niher me thon qe nuk jom antar i Levizjes Vetvendosje,po i perkrahi njerzit e ksaj levizje qe jon tu sakrifiku,edhe te gjithe njerzit qe sakrifikojn per Kosove pa marr parasysh ne cilen parti jon a ku jon.
 
  Ke thon qe Albini ekstremist,a ke menu najher me dallu vasalitetin,servilitetin prej demokracis?
  Ekstremista ne Kosove nuke ka edhe ekstremistat nuk i perkrahi,se te kish pas ekstremista shqiptar gjat historis e tani,NE ishum kon  tu diskutu per naj tem a me ule bugjetin e shtatmadhoris se ushtris shqiptare apo me rrit,a me investu ma shum ne flota detare a ne mbrojtjen ajrore,a me i ble prej gjermanis 500 tanke leopard apo 300 etj.
  Meno kadale bone dallimin ekstremizimit te servilitetit,te demokracis,edhe njerzve sot qe spo pranoj te nenshtrohen.


  Albini marksist-leninist me bo me ni dikush ka fole per qita qe din diqka,apo ma mire mose e permen ma hiq hiq,kta jon njerze me nje spjegim te ri ncncncnc.


  S'po di, pernime nuk po shoh ku kemi me pas na qata njerz, qe po rrijin duarkryq?!Qe pergjigjja prej meje e nashta edhe R2D2 e ka edhe naj no tjeter.
  Kta jon tu njet durkryq se per qite sistemin aktual Unmik-ipvq jon te papershtatshum si p.sh Esat Stavileci,u pa qe eshte edhe Negjat Daci te gjithe ata qe kundershtojn te korruptohen nga unmiku,te jon servil,te degjushem,kundershtojn qe tja thyjn kurrizin, jon tu nejt "duarkryq"



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Guru

Status: Offline
Posts: 1398
Date:
  

Nejse r2d2, nuk o nime tema kerkah hiq, edhe besa nuk osht ne mode me thone qe o kon mire ne sfrj! Po nuk ka lidhje, se une sistemin as nuk pe shaj as nuk pe livdoj. Personalisht jom liberal, kshtu qe nuk muna me e paramendu me jetu, punu edhe me u zhvillu ne ni sistem qfare e ka pas sfrj. Ama kisha pas qef qe me noj teme tjeter me e bo kit muhabet.

Puna e intelektualve - une jom skeptik. Se prej 1999 e tekejna jemi tuj thone qe kemi kuadro po nuk po kyqen ose nuk po i kyqin ne jete publiko-institucionale. Vet e kom thone ato, ma shume se tjert ndoshta. Ama qitash ne kohe te fundit - normal, sa ma shume kohe qe po kalon - po del sa na ka bo dam qajo qe na kan perzon shkijet prej qasaj sfere per 10 vjet. Se jo vetem qe i kena hup kuadrot qe i kena pas (jon plak/jon deke/jon dal jasht/jon orientu tjeterkah) po na edhe nuk kena [mujt me] kriju kuadro te reja. Pe nxojim qe o kon i mjaftushem niveli i shkollimit neper shpija '90-'99, une nuk di a jon koshient njerzia sa pak studenta ka pas qat kohe??? Me cifra te fryme, thojshin diku 9.000 (prej 25.000) qe nuk e besoj kurre. Plus, sen hiq nuk na kan vyt ata njerz qe kan kry shkolle e te shkretit nuk kan mujt as me punu e as me u zhvillu ne noj menyre tjeter (mungese literature, kontakti, informatave...)

S'po di, pernime nuk po shoh ku kemi me pas na qata njerz, qe po rrijin duarkryq?! Mos jon ata si ata shokt e ati ne Beautuful Mind???

__________________
MPUQ


Guru

Status: Offline
Posts: 895
Date:
  

edhe pse nashta shume ma i ri se ti ,po ksaj here duhet me t deshpru se jo qi kom ni per kto sene po edhe i kom provu do si makarska ose opatia e dubrovniku,ose mos me mujt me ja hargjit babes rrogen ne asprovallt ja selanik,ose cdo dite mi ra ka krasi per "zivotinsko carstvo" , ose me tren me do dinar me shku derri ne zagreb po edhe per shume sene tjera kom ni , po nese s po du me kallxu qa kom bo e ka jom kon , krejt kto per menim temin jon kon fallc,utopi e shkurt se lufta e tregoj vllaznim bashkimin ne SFRJ a RFJ , thjesht YU o dasht mi plotsu standardet per pakica per kredi e plot ndihma , edhe TITA ka dit shume mir me shfrytzu boten si ne lindje edhe ne perendim.



__________________

Kur kthehet Shoku TITO?



Guru

Status: Offline
Posts: 1398
Date:
  

Nuk e di ne baze te cillit post po vet a me kap jugonostalgjia, ama po te pergjegjna sidoqofte! Ne ate kuptimin me shku ne makarska ne deti me "ferialca" nuk muna se nuk e kom mrri ate kohe, gjeneratat ma te vjetra po. As ne kuptimin e shetive neper SFRJ nuk muj se as ato nuk ma ka mrri, ama kallxojin qe o kon mire. As nuk kom studju diku ne ato vene. As me ngu bjellodugmen & co nuk jom nostalgjik, se kena move on bajagi si shume... Pra jo, nuk e konsideroj veten jugonostalgjik, edhepse nuk ju nxo per te madhe atyne qe jon! A nese me vet a jom nostalgjik me pas pasosh qe nuk m'vyn viza; a per ni siguri ndaq sociale ndaq fizike; a per ni rregull edhe rend; a per ni funksionim te ligjit... pe din ka pe qes... po, jom shume nostalgjik. Edhe nime, mos e merr tash as ti ngat zemre, po je i ri, as ere nuk i ki marre asaj pune, e ki me t'nime, kshtu qe rri para kijev e mos fol per sene qe nuk din.

Nuk thash kurkun qe o keq qe noj profesion, cillidoqofte, me u angazhu ne politike. Aty thjeshte nuk ka rregulla. Ama kur ni shoqni, perniherit, e zavendson ni klase politike me njo tjeter qe osht gati ekskluzivisht e perbame prej letrarve/gjuhtareve, historianve, e qesi far qyfte profesione, plus mjekve ose kimistave qe sen te karit nuk marrin ere ne shkenca shoqnore... qaty nuk munesh me prit shume. Nuk e perjashtoj qe noj poet a biolog me kon i dobishem per shoqni si politikan, ama kurre jo ma shume se dy a tre ... ktu te na i ki dy a tre qe NUK jone.

__________________
MPUQ


Guru

Status: Offline
Posts: 895
Date:
  

sa i perket fillozofave shqiptar duheni me dit qe ne enciklopedin e fillozofeve botror nuk ka as ni fillozof shqiptar, por vetem jon dy shkrimtar te fillozofise. e ku me mar na me pas fillozof .


UC ti gjith me keto t kalumen me t vet dicka ,nese se mer ngat zemres mos t'kap jugonostalgjia? edhe sen t keqe nuk ka nese ni mjek,inxhinier,arkitekt,te mirfillt me pervoj pune edhe qi kan lon mas veti vepra te mirefillta kyqen ne politik. e UC duhet mu kyq ne politik njerez t kualifikum me arsim superior se qe qa na bone qobanat,kqyre ortopedi pa as ni dite pervoj pune Pleurat Sejdiu cka i boni shendetsise. e problemi jon o qi intelektualt e mirfillt po rin durkryq tu kukat ju vyn pak VETEDIJE KOLEKTIVE, e ko mi lon kto egersina me na udheheq,po ju vyn ni organizim qofte politik ose civil nese muj mu shpreh qishtu.



__________________

Kur kthehet Shoku TITO?



Guru

Status: Offline
Posts: 1398
Date:
  

Ideal, n'rregull osht. 1:0 per ty! Ksaj here gabim e ka stabilizatori, po le ate pune e te vazhdojim.

Stabilizator, kush punon gabon de, eiiii, edhe ti... Po kallzom a po pajtohmi kur pe perdorim termin "neokomunizem" se une nuk po di qysh me ju thone ndryshe qityne qe pe shohin qe diqka nuk o ne rregull, e po ja lojin fajin demokracise, drejtave te njeriut etj. Do qesi derivate te marksizem-leninizmit si Albin Kurti me kompani?!

Se nime, pernime neve qikjo vetedija kolektive na e ka iq punen krejt. Se kur po jemi njo ka njo, secilli fol me mendje te vet, a ne publik (lexo: 3 vete e tenalt) mejhere rreshtohemi mas shabllonave te njoftun, qe mujim edhe qitu ne forum me i verejt. Si po osht puna per "ceshtje kombtare" me qi at none nuk guxon kush me dhon far alternative a najsen... ncuk... qare nuk ki pa fol qysh folin krejt... pa marre parasysh qysh mendon ti a qysh mendojin krejt!!!

Po ksishne... bohet mire... ne kosoven e lire...


__________________
MPUQ


Veteran Member

Status: Offline
Posts: 59
Date:
  








gabim je sa je i madh qitu, se ata sjon as letrare as historina e as filozova, kta jane ata qe jau kan nxon venin qatyne ma nalt edhe kan, kan lidhje me dicka qe se kemi as une as ti - "lumt na", se mu kone ndryshe edhe une e ti ishum ministra.






Stabilizator pse bre vlla po  me  shtin  palidhje me  permend emra; po  kqyri ministrat tan tė gjith pothuaj te  gjithė jan ose letrar ose historian ose filozof e  se  di  qka  tjeter pos nuk  kan  drejtimet  adekuate per ministrit  qe  i drejtojn e  vertet apet  din  diqka  dhe  une  po  e  tham  haptas din  vertet  din  me  vjedh,  me  vjedh dhe  prap  me  vjedh; Dhe pėr kėtė kemi adhur ne  ku  kemi  ardhur;


e  ketu  prin  ministri  i  industris  dhe  tregtis,  e  dini  kush ka  qene ai,kurkushi  e  kush eshte sot  se  ka  vjedh bre  njeri........


eiiiiiiiiiiiiii  mos  te  flas  me  shum  bre  njeri  se  nuk  ja  vlen.......se  po  me nin  nej  minister.......


Nuk jam gabim o  Stabilizator jo.....





__________________


Guru

Status: Offline
Posts: 731
Date:
  

sipas hesapit tem ktu te na osht ni problem tjeter i vetedijes kolektive. Problemi numer njo edhe i vetmi qi i pason krejt ato tjerat osht ai se njerzia nuk kane ide te reja, ose i kan ato, por kur vendosin me i jetsu ato, ata te influencum prej bashksise, rrethit qi osht i musht me ide neokomuniste - qe de t'citova tye, ma spari e mysin iden e vet origjinale edhe ja nisin me thithe ose me kopjue iden e rrethit t'vet, se normal ma lehte osht qashtut.


Qitu, n'rreth temin sillen plot doktorra, plot historiana, plot humorista edhe plot gazetare, edhe ndash beso ndash jo, asnjoni se punon profesionin e vet, vecan meje qi po munohna me jau majt stabil, stabilitetin shpyrtnor sa her po mthirrin me pi kafe me ta. E kom Avniun qi "udheheq" kulturen e tasjanit tem, a pasha at zot t'Lales ky njeri edhe kur u kone gazetar i Rilindjes ktyneherit si ka dite sa shkronja i ka alfabeti jon e si din as sot - komplet osht binjak i azemit t'av-s.I kom edhe plot e plot do tjer, mos ta permeni apet adem gazetar-letrarin qi e boni mut LDk-n e Kastrit po leje allahile se nime tjeter teme osht ajo.



__________________



Guru

Status: Offline
Posts: 1398
Date:
  

Stabilizator, me fol kah del shpirti, njeri quditet kur te bon hesap prej 1990 e deri tash, si ne LDK, si ne UCK => PDK si ne qeveri si kudo, sa shume ka letrar edhe historian... E kom pas lexu me ni artikull si "Grushtshtet i Fakultetit Filozofik dhe Filologjik" hahahaha, mire e kish pas tipi. Sidomos ne qeta dokumentart per kta te UCK-se qe jon ra, per do Agim Ramadana etj. ti e kqyr emisionin, pret me te kallxu per noj beteje, a noj aksion, ata krejt do poezi i lexojin te atyne!!! Masanej qa o puna e qetyne mjekve ne politike?!?!? Nonen ja kajsha, me pas kon mjek, kurre as gazeten as lajmet nuk i kisha percjell... Kta qohen e mirren me sene qe nuk ka shans me kon ma larg se profesioni i tyne!

T'kuptohemi, nuk po thom qe juristat edhe ekonomistat qe i kan angazhu kta jon ma te mire, ama o fakt ni sen, qe ja kena kajt belane, si asni popull tjeter ne tranzicion, KOMPLET e kena largu klasen politiko/udheheqse qe e kena pas. E qa o forja kryesore, kurkujna nuk ju ka desht ma shume se neve se kena pas pak njerz me pervoje. Po nejse, se teme tjeter osht ajo.

__________________
MPUQ


Guru

Status: Offline
Posts: 731
Date:
  

Ideali wrote:


Une  nuk  besoj  ne  ate  se  ata  thojn  se nuk  kemi  kompetenca,ajo  ėshtė vetem  nje  genjeshter  e  letrarve,historianave,filozofeve  qe  jan  tani  MINISTRA  e  qe  lidhje  nuk  kan  as  me  ekonomi as  me  politik   e  as  asgje   tjeter;


gabim je sa je i madh qitu, se ata sjon as letrare as historina e as filozova, kta jane ata qe jau kan nxon venin qatyne ma nalt edhe kan, kan lidhje me dicka qe se kemi as une as ti - "lumt na", se mu kone ndryshe edhe une e ti ishum ministra.

__________________



Veteran Member

Status: Offline
Posts: 59
Date:
  




Ideal ku pe she ti ate zoteshpilak tonin ktu ne Kosove ejjj.


Tajfun po  e  shof se  na  e  paske ba  do  ndalesa "demokratke" po  sigurisht  se  do  te  me  lejosh  se  paku  te  pergjigjem  bile ne  kėtė  pyetje;


Ne  kemi  shumqka qe  kemi ne  zotshpillak apo  udheheqje  por  ndoshta  njė pyetje  tjeter  ėshtė si  menagjojm me  kėto  kompetenca apo then  ndryshe  qfar  zotshpie  jemi ne  psh.njerzit  tan udheheqin  me  shumicen  e  bugjetit (e  vjedhin  shumicen) ,menagjojn  me  Univerzitet,(ne  menyr  katastrofale) pastaj kan  shumicen  e  kompetencave  ne ekonomi  dhe po  e  shef  edhe  vet  ne  qfar  gjendje  eshte  ekonomia;Privatizimi i  kemi   disa  figura ne  bord  por  qe  nuk  ju  intereson  se  parat  e  privatizimit   jan  te  bllokuara por  shiqojn  si te  vjedhin  mundesisht  diqka  gjatė  privatizimit  etj,  etj,  etj;


Une  nuk  besoj  ne  ate  se  ata  thojn  se nuk  kemi  kompetenca,ajo  ėshtė vetem  nje  genjeshter  e  letrarve,historianave,filozofeve  qe  jan  tani  MINISTRA  e  qe  lidhje  nuk  kan  as  me  ekonomi as  me  politik   e  as  asgje   tjeter;


Tajfun  zgjedhjet  jan me  i  ndryshu  keta  njerez  dhe  sa  ma  shpejt  ti  ndryshojm aq  ma  shum  kemi  shansa  te ecim  perpara;


Nejse  mos  te  teproi  por  po  them  se  nuk  jan  edhe  filozofi  keto  por  fakte trishtuese


TJAFUN  NDRYSHIME A;



__________________


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 Kqyre le ate shkrim qashty qysh esht edhe mose u merrni me ta ma kush don me lexu le te lexon.
 Te mite shqiptar ju kom skom ku ju qoj as skeni ku ume qoni.
 


 Lene ata krejt qashtu qysh eshte edhe merrnu me naj qka tjeter.Mose te kom nevoje me ju pergjigje naj kujna per qita ma.



__________________
Kujdes jom Tajfun!


Senior Member

Status: Offline
Posts: 228
Date:
  


 
 U.q,a e paske ni raportin CNN-it a,a e kuptove punen e asaj  nones te martume,qe ska mujt me ru ai tipi,qe ju kishin pas vizatu gishtat..


 Maspari qite nikun ta shoo e masanej shohim e shqyrtojna,po me doket qe topiku duhet me pas emrin tamvaji exprres gooo loozername mami ofs ofs



__________________
Kujdes jom Tajfun!
Anonymous

Date:
  

mdoket u ardh koha me ja qel fajtunit ni topik te veqant si ati ferizajlis.

a po pajtohesh edhe ti fajtun


tamvaji expres

__________________


Guru

Status: Offline
Posts: 1398
Date:
  

I plase mizat krejt o Tajfun... qitash ke ne CNN qysh po raportohet per vetvrasje masive te mizave ne ballkan!

__________________
MPUQ
1 2 3 4  >  Last»  | Page of 4  sorted by
 
Quick Reply

Please log in to post quick replies.

Tweet this page Post to Digg Post to Del.icio.us


Create your own FREE Forum
Report Abuse
Powered by ActiveBoard